Jau prieš pusantrų metų „Lietuvos ryto“ žurnalisto pradėto tyrimo pradžioje būta duomenų apie Šiauliuose kepamus pogrindinius neįgaliuosius.
Bet Lietuvoje sveikatos apsaugos sritis yra viena labiausiai saugomų įstatymais, tad patikrinti informaciją itin sunku. Dėl kilusių abejonių buvo pasidalyta su ikiteisminį tyrimą atlikusiais pareigūnais.
„Informacija dėl galimai padarytų pažeidimų nepasitvirtino“, – tokį atsakymą dienraščiui neseniai pateikė Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo ir korupcijos skyriaus prokuroras Andrejus Mirnas.
Tačiau „Lietuvos ryto“ gautas dokumentas ir kiti faktai privertė suabejoti prokuroro pateikta versija.
Išmokas gavo ir duktė
Paaiškėjo, jog Šiauliuose sklidusios kalbos apie regos negalią turinčius socialdemokratės V.Račienės namiškius – ne iš piršto laužtos.
Prieš porą metų sunki regos negalia buvo nustatyta ir V.Račienės dukteriai Eglei Ruzgienei. Beje, pastaroji sekė motinos pėdomis ir bandė tapti politike – socialdemokratų sąraše dalyvavo savivaldos rinkimuose.
2014 metų kovą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) ekspertai konstatavo, jog 30-metė šiaulietė E.Ruzgienė yra netekusi net 70 procentų darbingumo.
Jauna moteris neįgaliąja pripažinta dėl akių ligų.
Kauniečiams medikams nesukėlė abejonių šiaulietės regos sutrikimai, todėl jai dvejiems metams buvo paskirtos išmokos iš biudžeto.
Kolegos nieko nežinojo
Bet „Lietuvos ryto“ žurnalistui abejonių iškilo ne dėl E.Ruzgienei diagnozuotų ligų, o dėl jos profesijos ir veiklos.
Mat neįgaliąja pripažinta šiaulietė yra medikė.
Sunkia ligone pripažinta E.Ruzgienė dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Moters ir vaiko klinikos Operacijų-intensyviosios terapijos bei tos pačios klinikos Neurologijos skyriuose.
„Ji dirbo anesteziologe ir bendrosios praktikos slaugytoja.
Nuo 2014 metų liepos pradžios šiai medikei suteiktos tikslinės atostogos vaikui prižiūrėti“, – paaiškino RŠL viešųjų ryšių specialistė Zita Katkienė.
Klinikoje dirbantys medikai teigė nežinoję apie E.Ruzgienės, dirbusios ir operacinėje, sveikatos problemas.
Tai neturėtų pernelyg stebinti – kasmet darbovietei pateikiamoje privalomoje sveikatos pažymoje apie jokią sunkią negalią ir akių ligas net neužsimenama.
„Darbdavys nevertina, ar žmogus gali atlikti savo pareigas turėdamas 70 proc. regos negalią. Tai vertina NDNT ekspertai.
Asmuo pateikia darbovietei medicinos knygelę, kurioje turi būti nurodyta, ar jis gali eiti nurodytas pareigas.
Jeigu darbuotojas nuslepia nedarbingumo lygio pažymą, atsakomybę prisiima jis pats“, – sakė Z.Katkienė, patvirtinusi, kad ligoninės vadovams nebuvo žinoma apie pavaldinės akių ligas ir negalią.
Nepadeda net operacija
„Lietuvos rytui“ pavyko sužinoti dar vieną iškalbingą faktą. Atrodo, kad E.Ruzgienė stebuklingai pasveiko, – jai nuo šių metų kovo 8-osios jau nebemokamos išmokos dėl negalios.
Įdomus sutapimas – tai įvyko po to, kai teismas atvertė jos motinai iškeltą baudžiamąją bylą dėl apsimestinio aklumo.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas oftalmologas Andrius Cimbalas sakė, kad tokių rimtų regos sutrikimų, kokius E.Ruzgienei nustatė kauniečiai medikai, neįmanoma išgydyti nei vaistais, nei chirurginiu būdu, taigi juo labiau negalima stebuklingai pasveikti.
Vienur sveika, kitur – ligonė
Skandalas dėl V.Račienės kilo pernai sausio mėnesį, kai paaiškėjo, kad automobilį vairuojanti, be akinių skaitanti Šiaulių tarybos narė yra praradusi net 90 procentų regėjimo.
Nebe pirmą kartą Kauno ekspertams pasirodžiusiai šiaulietei neįgalumas keli mėnesiai iki skandalo buvo skirtas neterminuotam laikui.
Tie patys NDNT specialistai netgi nustatė V.Račienei ir specialųjį nuolatinės priežiūros poreikį.
Šiuo sprendimu buvo pripažinta, kad šiaulietė negali gyventi savarankiškai, todėl ji ėmė gauti išmokas ne tik iš „Sodros“, bet ir iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto.
„Lietuvos ryto“ publikacija sukėlė tikrą audrą, nes apie aklą parlamentarą Edvardą Žakarį nuolat vežiojusios V.Račienės regos problemas nebuvo girdėję net artimiausi jos bendražygiai.
Nieko apie tai nenutuokė ir Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ kolektyvas – mat šiaulietė politikė pati atnešė privalomą darbuotojo sveikatos pažymą su įrašu „sveika“.
Padėjėjos atsisakyti neskubėjo
Tačiau paskelbti skandalingi faktai nedarė įspūdžio šiaulietės partijos kolegoms – V.Račienė ilgai nebuvo netgi išbraukta iš kandidatų į Šiaulių miesto tarybą sąrašo.
Tiktai po ilgoko trypčiojimo socialdemokratė pagaliau sustabė narystę partijoje, o per savivaldos rinkimus jos vieta sąraše liko tuščia.
Seimo narys E.Žakaris nuo politinio pasitikėjimo statusą turėjusios padėjėjos neatsiribojo net skandalui įsibėgėjus. Ji iki praėjusių metų liepos vidurio oficialiai dirbo Seimo kanceliarijoje.
Mitą sugriovė tyrimai
Bet per ikiteisminį tyrimą V.Račienei ligos ūmai dingo.
Prokuratūros prašymu Kauno ir Vilniaus medikai atliko dvi ekspertizes, kurios parodė, kad moteriai nėra diagnozuota nepagydomų didelių regėjimo funkcijų sutrikimų, o ankstesnės diagnozės yra neteisingos.
Tad pernai rugsėjo 21-ąją šiaulietei oficialiai panaikinta negalia. Prieš tai buvo sustabdytas ir neįgaliojo išmokų mokėjimas.
Beveik 17 tūkstančių eurų išmokų gavusi V.Račienė bei jos talkininkės medikės kaltę neigė ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme.
V.Račienė įtikinėjo, kad nevairavo automobilio.
Ši versija subliūško, nes šiaulietė gaudavo išmokas už sunaudotus degalus ir iš Seimo kanceliarijos, ir iš Šiaulių miesto savivaldybės, ir iš partijos kasų.
Negana to, moterį klampino keli užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Slepiama nuo visuomenės
Teisiamųjų suole atsidūrė ir V.Račienės šeimos gydytoja 63 metų Elena Mockuvienė bei akių ligų gydytoja 57 metų Danutė Milkintienė.
Šiaulių medikės kaltinamos sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu. Visoms trims teisiamosioms gresia įkalinimas iki 8 metų.
Tiesa, bylą nagrinėjantis teisėjas Zigmas Kavaliauskas išsyk padarė savotišką tūpsnį – patenkino prašymą šią bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose.
Nors tam prieštaravo valstybės kaltintojas, teisėjas buvo užsispyręs – esą byloje bus narpliojami su V.Račienės sveikata susiję klausimai. Ši nutartis netgi neskundžiama.
Toks posūkis nustebino ne vieną teisininką. Mat Europos žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, kad bylų nagrinėjimo viešumo principas yra ypač svarbus.
Išimtys gali būti daromos tiktai dėl valstybės saugumo, nepilnamečių ar privataus gyvenimo apsaugos interesų.
Strasbūro teismas yra pažymėjęs, kad visuomenės teisė žinoti dažnai yra aukščiau.
Neįstengiama įsigyti reikalingo prietaiso
Po „Lietuvos ryto“ aprašytų „neregės“ V.Račienės kelionių automobiliu paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra užkardų sunkią negalią turintiems ligoniams vairuoti. Tokia netvarka klesti, nes kiekviena institucija saugo savo duomenų bazes.
Per ikiteisminį tyrimą paaiškėjo dar vienas iškalbingas faktas – šimtus milijonų eurų medicinos aparatūrai išleidžiančioje Lietuvoje nėra nė vieno aparato, kuriuo būtų galima atlikti sukeltojo optokinetinio nistagmo tyrimą. Toks prietaisas kainuoja 20–25 tūkstančius eurų, bet itin tiksliai nustato regos aštrumą.
Atliekant tyrimą šiuo aparatu simuliacija neįmanoma, todėl Vakarų Europos šalyse jis plačiai taikomas tiriant ir mažų vaikų, ir kalbėti neįstengiančių sunkių ligonių regą.
