„Net patys nesitikėjome, kad taip pavyks sudominti vaikus, – sakė viena stovyklos organizatorių chemijos mokytoja ekspertė Virginija Savickaitė. – Kai pamatėme švytinčias akis, supratome, kad vaikams būtent to trūksta – patiems paliesti, išbandyti“.
Į pirmą kartą surengtą stovyklą veržėsi gerokai per 100 vaikų, bet visų priimti nebuvo galimybės. Tad savaitę stovyklavo 63 šiauliečiai, vilniečiai, panevėžiečiai ir kuršėniškiai.
Pirmąją dieną mokytojai ir jiems talkinantys vyresnių klasių gimnazistai pakvietė stovyklautojus susipažinti menais ir gamta – vaikai patys iš natūralių produktų gamino dažus.
Antroji diena buvo skirta chemijai. Tądien buvo mokoma nustatyti šarminius ir rūgštinius tirpalus, vaikai aikčiojo, kai į acto ir druskos mišinį įmestos monetos per kelias sekundes tapdavo tarsi naujos.
Per biologijai paskirtą dieną stovyklautojai susipažino su akies sandara, aiškinosi, kodėl būtina plautis rankas. Mokytojai specialios lempos šviesa apšviesdavo vaikų delnus, o ant jų išryškėdavo mikroorganizmų sankaupos.
Sužavėti reginio stovyklos dalyviai ėjo į lauką, lietė daiktus, aiškinosi, ant kurių paviršių kaupiasi daugiausia mikroorganizmų. Paaiškėjo, kad labiausiai užterštos vaikų žaidimo aikštelės čiuožyklos.
Ketvirtąją dieną stovyklautojai susipažino su dar vienu mokslu – astronomija, o antrojoje dienos pusėje dalyvavo linksmame žaidime – patys kūrė savo planetas.
Paskutinė stovyklos diena buvo paskirta ekologijai. Tądien vaikai tyrinėjo Rėkyvos ir Talkšos ežerų, Baltijos jūros vandenį, susipažino su DNR struktūra.
Po to visi gamino ekologišką kūno šveitiklį – lauktuves namuose laukiančioms mamoms.
Mokytojos V.Savickaitė ir Julija Muningienė po šio eksperimento nusprendė tokias stovyklėles vaikams rengti ne tik vasarą, bet per mokslo metus. Tiesa, tada jos vyks savaitgaliais.
