Taigi, žvelgiant iš S.Daukanto aikštės, valdžioje neturėtų likti ne tiktai „darbiečių“ su „tvarkiečiais“, bet ir vis dar populiariausios šalies politinės jėgos socialdemokratų, o geriausia būtų, kad Seime ir Vyriausybėje karaliautų konservatoriai, liberalai, dar „žalieji valstiečiai“.
Visos šios trys jėgos, akivaizdu, ne tik neturi nieko prieš tokį planą, bet ir pačios laiko jį pagrindiniu.
Atotrūkis tarp visų rinkimų dalyvių greičiausiai bus labai nedidelis, tad tai, į kurią pusę pakryps svorio centras, gali lemti net gana nedidelis būrys rinkėjų.
Vadinasi, gali būti svarbūs balsai publikos, kuri prieš ketverius metus slūgstant violetinės isterijos bangai į Seimą išrinko „Drąsos kelią“ su nesėkmingai gintos Mergaitės Teta. Daugiamandatėje apygardoje už šią „partiją“ balsavo beveik 110 tūkst. rinkėjų.
Bet tas išrinktas politinis vaiduoklis greitai išnyko, o bene vienintelis jo pėdsakas – tebesitęsiantys teismai ir iš biudžeto nežinia kam sumokėtos dotacijos.
Bet tie rinkėjai neišnyko. Kur link jie pasuks per rinkimus, kai nebėra Tetos? Žinoma, kad ne pas kurią nors iš „klano“ partijų ir ne pas S.Skvernelį, kurio turėtų nekęsti ne mažiau.
Ko gero, jie patrauks pas N.Puteikį. Per pastaruosius prezidento rinkimus surinkęs daugiau kaip 124 tūkst. rinkėjų balsų šis veikėjas ir dabar po savo sparnu telkia margaspalvę ir triukšmingą Mergaitės, lietuviškos žemelės gynėjų, kovotojų su Sistema ir įvairiausiais sąmokslais publiką. Kol kas telkia sėkmingai.
Tad galima spėti, kad violetinė spalva ir per būsimus rinkimus vėl bus madinga.
