Tai įsisenėjusias problemas nuolat lydinti ir joms gyvasties įkvepianti – politinė valia. Tiksliau, baimė keistis ir keisti balsavimo sistemą, sudarant labiau priimtiną galimybę balsuoti internetu vietos savivaldos, Seimo, Europos Parlamento ir Prezidento rinkimuose bei referendume. Ypač gyvenantiems užsienyje ir mobiliai jaunajai kartai.
Tai ne tik baimė, bet ir kai kurių politinių partijų sustabarėjimas ir priklausomybės liga nuo tradicinio, „patikimo“ rinkėjo. Nenoras pripažinti Globalios Lietuvos realiją, nors per 700 tūkst. rinkimų teisę turinčių tautiečių užsienyje laukia ir tikisi naujo būdo dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime.
Vietoje trypčiojimo ir „saugumo“ problemų sureikšminimo, turime priimti valingus sprendimus. Atverkime kelius lietuviams užsienyje, skatinkime ir susiekime juos labiau su Lietuvos politiniu gyvenimu. Neizoliuokime, o konkuruokime dėl modernaus ir mobilaus jaunimo bei Vakaruose patirtį įgijusių Lietuvos piliečių balsų.
Tai daryti jau pakvietė ir Pasaulio lietuvių Seimas bei Lietuvos Jaunimo Organizacijų Taryba, priėmusios atitinkamas rezoliucijas prieš vienerius metus. Jei pasitikime elektronine bankininkyste, turime pasitikėti ir elektroniniu balsavimu. Jei estai gali, galime ir mes!
Kuomet prieš dvejus metus politinėje darbotvarkės horizonte pagaliau išvydome siūlymą įteisinti balsavimą internetu visų lygių rinkimuose ir referendume, estai šia balsavimo alternatyva noriai naudojosi dešimtmetį. Kanadoje elektroninis balsavimas gyvuoja nuo 2003-ųjų, prancūzai dalį valdžios atstovų internetu pirmąkart rinko 2002-aisiais, šveicarai – šią galimybę taip pat turi ir jos neišsižada.
Kai 2005 metais Estijoje pirmąkart pasiūlyta balsadėžes iškeisti į moderniąsias technologijas ir jų pagalba išreikšti savo pilietinę valią, tuo pasinaudojo tik 1,9 proc. rinkėjų. Nepaisant patogios tribūnos skeptikams, visuomenė vos per keletą metų užtildė kritikus ir nuosekliai kasmet vis aktyviau reiškia savo valią žengdami koja kojon su laikmečio tendencijomis. Paskutiniuosiuose rinkimuose internetu balsavo beveik trečdalis visų rinkėjų.
Savo žodį tarė ir užsienyje gyvenantys Estijos piliečiai, kurių noras dalyvauti valstybės gyvenime balsuojant internetu per dešimtmetį pagal aktyvumą išaugo triskart. Pokalbiuose su Estijos internetinio balsavimo iniciatoriais bei konservatyvios ir liberalios pakraipos politikais, jie neslepia patiriantys kritikos, ypač iš tų politikų ir analitikų, kurie atstovauja ar reiškia rusiškai kalbančio elektorato nuogąstavimus. Neva įvedus „e. balsavimą“ nukentėjo pastarųjų atstovavimo dydis renkamuose valdžios lygiuose jaunų ir užsienyje gyvenančių estų sąskaita, kurie aktyviau dalyvauja rinkimuose.
Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje internetu naudojasi daugiau kaip 90 proc. 16-34 metų Lietuvos gyventojų, tačiau tai daro tik 22 proc. 65-74 metų lietuvių. Būtent pastarosios amžiaus grupės atstovai labiausiai skeptiški ir balsavimo internetu idėjos atžvilgiu, palaikydami ją kone identiška dalimi – 24 proc.
Tai signalas, leidžiantis kurti aiškų veiksmų planą, kuris leistų suteikti šiai amžiaus grupei reikiamą informaciją, edukacijos priemones, palaikymą ir konstruktyvią diskusiją. Už tai atsakingi ne tik valdžios atstovai, bet ir žiniasklaida, visuomeninės organizacijos, verslas ir kiekvienas iš mūsų.
Tik sutelktos, konstruktyvios pastangos pasakojant apie naujas galimybes ir su jomis susijusius iššūkius gali padėti pasiekti teigiamą rezultatą. Antra vertus, savaime aišku, kad internetinis balsavimas nebūtų privalomas ir tie, kurie norėtų, galės balsuoti tradiciniu būdu.
Technologiniai, saugumą ir laisvą valią pasirinkti užtikrinantys sprendimai veikia. Tai įrodo sėkminga Estijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir kitų valstybių patirtis. Kibernetinių atakų, dažnai priešpastatomų sprendimui balsuoti elektroniniu būdu, kurios būtų pakeitusios ar sunaikinusios internetu paduotus balsus, iki šiol nebuvo. Žinoma, ignoruoti jų grėsmę būtų neatsargu, tačiau prevenciniai veiksmai ir tinkama visuomenės švietimas ją sumažina iki minimumo.
Lietuva, besididžiuojanti sparčiausiu internetu ir jaunosios kartos imlumu informacinėms technologijoms, šiuo metu gali tik atversti dar vieną „patobulintą“ įstatymo projektą, kuris bus patiektas ant politinės valios reiškėjų stalo.
Jei šis įstatymas, kurį Vyriausybė jau patvirtino priimtu nutarimu, nebūtų pasmerktas savo pirmtakų likimui, pagal nūdienos darbotvarkę, apčiuopiamus jo rezultatus galėtume pajausti vos po dviejų metų.
Politinė valia – diagnozė, problema, kurią konstatavus, būtina imtis iniciatyvos ją spręsti. Ir nėra palankesnio tam laiko, kaip dabar. Privalome spausti būsimus ir esamus sprendimų priėmėjus, veikti ir neleisti iš viešojo gyvenimo išbraukti daugiau per pusės milijono mūsų valstybės piliečių.
Kelti konkretų ir neretai nepatogų klausimą atvykstantiems į apylinkes priešrinkiminių vizitų metu. Prašyti aiškaus ir konkretaus pažado palaikyti, vėliau – pateikti grįžtamąjį ryšį apie nuveiktus darbus ir argumentuoti priimtus sprendimus.
Klausimas paprastas: „Kada pagaliau patys galėsime pasirinkti: balsuoti kaip įprasta arba/ir internetu“ ?“ Ir jei ne dabar – kada?
