„Viltis skatino kurti šeimas, gimdyti ir su begaline meile
auginti vaikus net ir tokiomis sunkiomis sąlygomis. Viltis, kad jei
ne patys, tai vaikai dar pamatys Tėvynę Lietuvą“, – sakė
parlamentaras D. Jankauskas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir
genocido dienoms atminti skirtame minėjime Seime.
Pasak jo, viltis padėjo tėvams po to, kai buvo paleisti iš
tremties vietos be teisės apsigyventi Lietuvoje, iš paskutiniųjų
stengtis įsikurti Tėvynėje, kad vaikai galėtų kalbėti lietuviškai
ir lankyti lietuvišką mokyklą. Viltis padėjo visai Lietuvai per
Baltijos kelią, per Kovo 11-ąją, per Sausio 13-ąją vėl atgauti
laisvę ir Nepriklausomybę.
Seimo narys D. Jankauskas paragino paklausti savęs ir vieni
kitų – ar po 26-erių laisvos Lietuvos metų visos viltys jau
išsipildė?
„Ar galime nejausti gedulo ir liūdesio dėl išsikerojusios
korupcijos, vis didėjančios socialinės atskirties, augančio
emigracijos, alkoholizmo, savižudybių masto?
Sunku nejausti gedulo
ir liūdesio, kai prieš keletą dienų laisvos Lietuvos Respublikos
Seime svarstant dokumentą dėl komunistų partijos atsakomybės už
Lietuvos piliečių genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui jam pritarė
tik 37 Seimo nariai, ir nei vienas valdančiosios daugumos atstovas
neišdrįso balsuoti „už“, – apgailestavo politikas.
Jo teigimu, mūsų tėvai ir tėvų tėvai praėjo vargo ir kančių
Golgotą, ištvėrė dėl to, kad visada turėjo viltį, jog vaikai gyvens
laisvoje, nepriklausomoje ir teisingoje savo piliečiams Lietuvoje.
„Todėl šiandien, Gedulo ir vilties dieną, prašau, kviečiu ir raginu
visus, ypač tremtinių vaikus, prisiminti ir priminti visiems, būti
atminties tiltu ateities kartoms. Vardan to, kad tai niekada
nepasikartotų, vardan Lietuvos...“, – Seimo minėjime ragino D.
Jankauskas.
Tarp brangiausių relikvijų jis saugo kartu su tremtiniais
buvusio lietuvio kunigo Petro Jaso surašytą savo krikšto
pažymėjimą. Surašytas jis ant paprasto languoto popieriaus lapo,
išplėšto iš sąsiuvinio, surašytas Seimo nario D. Jankausko gimimo
vietoje Buriatijoje, Zaigrajevo rajone, Novo Iljinsko valsčiuje,
Naryno kaime.
Kalbėdamas apie savo šeimos istoriją, Seimo narys sakė, kad jo
tėvus Jadvygą ir Jeronimą likimas suvedė ešelone į nežinią Plungės
geležinkelio stotyje 1948 metų gegužės 22 d., per „Pavasario“
(„Vesna“) pavadinimu užkoduotą trėmimą.
„Abu atsidūrė vagonuose su savo, Lietuvos ūkininkų, šeimomis,
tik nepilnomis – mamos tėvelis jau buvo miręs, tad tremtin keliavo
motina su keturiais vaikais.
Ir mamos brolis Mykolas, ir tėčio
brolis Juozas tremties nepatyrė – abu buvo Lietuvos partizanai ir
žuvo pasipriešinimo kovose, Mykolui tada buvo 20, Juozui – 25
metai... Kartu su tėčiu, jo seserimis ir tėvais išvežtas ir
97-uosius gyvenimo metus einantis jo senelis.
Visa tai kaskart
prisimenu, savo namuose matydamas vienintelį išsaugotą gerų kaimynų
ir išlikusį daiktą iš tėviškės – kabantį ant sienos seną medinį
kryžių, prie kurio melsdavosi tėvai, seneliai ir proseneliai...
Beje, šiandien mano tėčio 97-asis gimtadienis – su Gimimo diena
Tėveli!“, – iš Seimo tribūnos sveikinimus perdavė D. Jankauskas.
Pasibaigus minėjimui vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje
surengta Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
