Skatina pilietiškumą
Kur dėti seną nebenaudojamą skalbyklę ar sulūžusią ir naudoti nebetinkamą spintelę? Neretai žmonės tokias atliekas paprasčiausiai „pamiršta“ kokiame nors miškelyje, užuot, kaip priklausytų, vežę į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Kasmetės akcijos „Darom“ organizatoriai skelbia, kad tokių paliktų atliekų per 8-erius iniciatyvos metus Lietuvoje surinkta apie 35 tūkst. tonų, o miškuose ir ežeruose jos nesimėto tik dėl neabejingų savanorių.
Neatlygintinai švarinti aplinką kviečia ir akciją „Pakelti šiukšlę yra madinga“ inicijavusios dainininkė Jurga Šeduikytė bei įvaizdžio specialistė Laura Žilionytė. Žinomos moterys ragina jaunimą rinkti šiukšles apsirengus madingais drabužiais, o kiekvieną, pakėlusį šiukšlę, apdovanoti aplodismentais.
Tokias iniciatyvas ypač sveikina kelininkai – kuo mažiau šiukšlių ir bešeimininkių atliekų bus šalies keliuose ir pakelėse, tuo saugesnis bus susisiekimas, o sutaupytas lėšas už atliekų rinkimą bus galima investuoti į kelių infrastruktūrą.
Vis dėlto, kol žmonės nebereikalingų daiktų atsikrato kur papuola, kelininkams darbų netrūksta. Kaip sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos Valstybinių kelių priežiūros skyriaus vedėjas Raimundas Indrulėnas, kasmet iš valstybinės reikšmės kelių pakelių surenkama apie 3 tūkst. tonų šiukšlių.
Kainuoja brangiai
Šiukšlėmis nusėtos pakelės, poilsio aikštelės ir grioviai – nuolatinis kelininkų galvos skausmas. Pavyzdžiui, vien panaudotų padangų iš Lietuvos valstybinės reikšmės kelių pakelių per metus surenkama iki 400 tonų, maždaug apie 50–60 krovininių automobilių.
„Per pirmus tris šių metų mėnesius iš pakelių vien tik šiukšlių surinkta apie 1000 tonų. Visas jas reikia gabenti į sąvartynus, kur tenka sumokėti mokesčius už šiukšlių priėmimą. Iš viso šiukšlėms ir bešeimininkėms atliekoms rinkti per pirmus tris šių metų mėnesius išleista apie 0,5 mln. eurų, – sako R.Indrulėnas ir priduria, kad jei žmonės mažiau šiukšlintų, šias lėšas būtų galima panaudoti kur kas tikslingiau, pavyzdžiui, žvyrkeliams asfaltuoti. – Per metus šiukšlėms rinkti pakelėse išleidžiama apie 1,6 mln. eurų. Už tokią sumą galima išasfaltuoti apie 5 km žvyrkelių.“
Pagal priimtas taisykles, prie kelių esančiose poilsio aikštelėse šiukšlės turi būti surenkamos kartą per savaitę, prie krašto kelių – kartą per 21 darbo dieną, o prie rajoninių – kartą per 32 darbo dienas.
Papildomai pakelės švarinamos ir po netoliese įvykusių masinių renginių, laisvadienių, prieš savaitgalį ar iškart po jo. Vis dėlto R.Indrulėnas apgailestauja, kad esant dabartiniam finansavimui įmonės gali užtikrinti tik minimalius kelių priežiūros, tarp jų ir šiukšlių surinkimo, darbus.
Situacija taisosi pamažu
Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės pasirūpina, kad būtų surinkti kelio juostoje saugiam eismui pavojų keliantys, iš pravažiuojančių automobilių iškritę arba atsitiktinai išmesti daiktai, poilsio aikštelėse susikaupusios šiukšlės. Tačiau nelegaliai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus paliekamos bešeimininkės buitinės atliekos turi būti tvarkomos savivaldybių teritorijoje veikiančių atliekų tvarkytojų jėgomis ir savivaldybių lėšomis, kaip ir visos kitos atliekos, kurių turėtojų neįmanoma nustatyti.
Kelininkų duomenimis, daugiausia pakelės teršiamos Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse, taip pat automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda bei A2 Vilnius–Panevėžys. Mažiau kelininkams tenka triūsti Raseinių, Šilalės ir Ignalinos rajonuose – čia gyventojai su atliekomis tvarkosi pareigingiau.
R.Indrulėnas pripažįsta, kad situacija, nors ir iš lėto, bet taisosi. Prieš keletą metų poilsio aikštelėse buvo galima rasti visko: nuo senų baldų iki televizorių ar šaldytuvų, nuo maisto atliekų iki statybinio laužo, tačiau savivaldybių, žiniasklaidos ir kelininkų pastangomis pakelėse šiukšlių po truputį mažėja.
„Vienos savivaldybės padeda surinkti ir išvežti bešeimininkes atliekas, kitos pakelių šiukšlėms rinkti įdarbina bedarbio pašalpas gaunančius asmenis. Tai šiek tiek padeda sutaupyti kelių priežiūrai skirtų lėšų, kurios skiriamos kitiems kelių priežiūros darbams atlikti, – tikina jis ir skatina gyventojus elgtis sąmoningai. – Visi norime gyventi švaresnėje aplinkoje ir važinėti saugesniais keliais, todėl kviečiu kiekvieną prie to prisidėti. Paprasčiausia tai padaryti tiesiog nešiukšlinant.“
Parengta bendradarbiaujant su LAKD
