„Svarbiausia, kad pasikeitė pasaulis ir pasaulio filosofija –
jam įtaką padarė Belovežo susitarimai. Aš manau, kad jei nebūtų
buvę Belovežo susitarimų, pasaulis, ko gero, būtų sugriuvęs
slegiamas, visų pirma, branduolinės grėsmės, jis būtų sugriuvęs
slegiamas tos politikos, kurią vykdė sovietų imperija. Nors
šiandien Rusija vykdo irgi labai sunkią, sudėtingą pasauliui,
ypač Ukrainai, politiką“, – spaudos konferencijoje Seime sakė
pirmasis nepriklausomos Ukrainos vadovas Leonidas Kravčiukas.
„Dabar imperijos nėra, nėra stiprios komunistų partijos su 19
mln. narių, nėra tiesiog beprotiškai pajėgios kariuomenės. Ir
visa tai yra Belovežo susitarimų rezultatas, visa tai man leidžia
šiandien pasakyti čia, būnant pas jus Lietuvoje, kad Belovežo
susitarimai – tai istorinis aktas, kuris pakeitė gyvenimo
filosofiją, požiūrį į gyvenimą, pakeitė suvokimą, kad jėgą
galima pakeisti politika ir diplomatija, kad jėga ne visada yra
lemiamas veiksnys kuriant gyvenimą“, – pridūrė jis.
Antradienį buvęs Ukrainos vadovas dalyvavo lietuvių trėmimų
pradžios 75-osioms metinėms skirtuose renginiuose Vilniuje. Jis
ragino išlaikyti budrumą ir pateikė Ukrainos pavyzdį, jog
netinkamas tautos pasirinkimas renkant politikus gali lemti
skausmingą tautos ateitį.
„Todėl šiandien mes matome Krymo aneksiją, karą Donbase,
Rusijos agresiją ir dar daug ateityje bus nežinomų Putino,
Kremliaus veiksmų, Rusijos poelgių, tačiau jei mes kartu būsime
vieningi, mes būtinai nubausime agresorių“, – kalbėjo
L.Kravčiukas.
Pirmasis Baltarusijos vadovas, tuometis parlamento pirmininkas
Stanislavas Šuškevičius sakė, kad jį tremtys palietė tiesiogiai.
S.Šuškevičiaus tėvas, baltarusių poetas 1956-aisiais grįžo į
Baltarusiją po 20 metų tremties Sibire bei buvo reabilituotas.
„Ką mes padarėme Belovežo Girioje, mes nelabai suvokėme –
kai tik sužinojome, mes išsigandome to. Dar dieną prieš Belovežo
dokumentų pasirašymą Baltarusijos premjeras (Večeslavas Kebičas)
pasakė, kad aš jį priverčiau pasirašyti šį dokumentą. Mes
užkirtome kelią pilietiniam karui buvusios Sovietų Sąjungos
teritorijoje, nes buvusios sovietų respublikos, daugelis jų turėjo
pretenzijų viena kitai. (...). Mes faktiškai, savotiškai,
nemėgdžiodami išsprendėme tą klausimą, kurį Baltijos šalys
išsprendė kitaip. Mes mokėmės iš jų, bet mes mokėmės
nemėgdžiodami, mes nuėjome savo keliu“, – spaudos konferencijoje
kalbėjo S.Šuškevičius.
1991-ųjų gruodžio 8-ąją tuometis Baltarusijos vadovas
S.Šuškevičius, Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas bei Ukrainos
prezidentas L.Kravčiukas pasirašė Belovežo (Minsko) susitarimą,
kuriuo konstatuotas SSRS suirimas bei buvo įkurta Nepriklausomų
valstybių sandrauga (NVS). Sutartį vėliau ratifikavo Rusijos,
Ukrainos ir Baltarusijos parlamentai, prie naujai įkurtos NVS
1991-aisiais prisijungė dar 8 SSRS sudėtyje buvusios šalys:
Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachija, Kirgizija, Moldavija,
Tadžikija, Turkmėnija ir Uzbekija, po dvejų metų – Gruzija.
