„Jis dabar aukštybėse, todėl jo apranga balta“, – aiškino architektė Viktorija Bakšienė, anksčiau A.Svarinsko prašymu suprojektavusi ir memorialą Kunigaikščio Kęstučio apygardos partizanams atminti.
Anot architektės, juoda monsinjoro sutana būtų atrodžiusi niūriai pilkoje koplyčioje, kur kitą savaitę ketinama ant postamento užkelti 2,5 tonos sveriančią dvasininko figūrą.
Keliauninkai iš tolo ant Kryžkalnio išvys kryžių, o priartėję – 15 metrų koplyčią-varpinę, kurios viduje bus įamžintas dvasininkas disidentas, Raseinių rajono garbės pilietis A.Svarinskas (1925–2014).
Projektuodama koplyčią V.Bakšienė buvo nuvykusi į Grūto parką pažiūrėti ten atsidūrusios garsiosios „Kryžkalnio motinos“ skulptūros. Ji buvo pernelyg monumentali, todėl architektė nutarė, kad naujos skulptūros toje vietoje nereikia.
Plušo du mėnesius
84 metų skulptorius Antanas Kmieliauskas neramiai laukia dienos, kai ant postamento bus užkeltas jo sukurtas 2,2 metro aukščio A.Svarinsko paminklas. Mat saulės šviesoje skulptūra atrodo vienaip, o prietemoje gali pasikeisti.
Skulptorius prisipažino labai pavargęs, nes beveik du mėnesius kalė marmuro luitą nuo ryto iki vakaro be poilsio dienų: „Kai dirbi iškėlęs įrankį į viršų, vakare jautiesi labai išsekęs.
Tačiau dar labiau vargina klausimas, ar gerai man pavyko sukurti paminklą. Vis galvoju, kad kažkaip reikėtų padaryti A.Svarinską charakteringesnį.“
Įsiminė principingumas
A.Kmieliauskui teko bendrauti su A.Svarinsku. Monsinjoras žinojo, kad skulptorius yra sukūręs Šv.Kristoforo skulptūrą prie Mikalojaus bažnyčios, ir kartą pasikvietė į Ukmergės miškus.
Ten parodė pastatytus kryžius Lietuvos partizanams ir paprašė ant didelio akmens iškalti užrašą apie miško brolius.
Skulptorius įsiminė, kad A.Svarinskas buvo labai principingas, jis skundėsi, jog valdžia neskelbia, kiek buvo nužudyta mūsų kariškių, kai Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga. Vėliau monsinjoro žodžiai nulėmė paminklo Vilniuje mįslingai žuvusiam kunigui disidentui Broniui Laurinavičiui idėją.
„Man užsakė šiam kunigui paminklą.
Kaip sykis ten buvo A.Svarinskas ir sako: „Geriausia padaryti kryžių.“ O man, kaip skulptoriui, įdomu kurti figūrą. Tai aš sakau: „Jei taip nori kryžiaus, padarysiu Kristų, nešantį kryžių“, – prisimena kūrėjas.
Viskuo rūpinosi vienuolės
A.Kmieliauskas stengėsi, kad skulptūra būtų panaši į A.Svarinską, bet panašumas sąlyginis. Dvasininkas pavaizduotas einantis iškėlęs ranką – toks, koks buvo nufotografuotas vienuolių perduotoje nuotraukoje.
Ar monsinjoro paminklas tinka Kryžkalnyje? “Neturiu savo nuomonės. Žemaitijoje buvo labai daug partizanų, o A.Svarinskas su jais bendradarbiavo. Gal dėl to sugalvojo, kad jis ten gali būti įamžintas“, – sakė A.Kmieliauskas.
V.Bakšienės teigimu, mintis Kryžkalnyje pastatyti A.Svarinsko paminklą kilo atsitiktinai: kartą ji nuvažiavo apžiūrėti marmuro plokštės užrašui apie monsinjorą ir pagailo tokio gražaus akmens. Todėl paprašė skulptoriaus iškalti paminklą. Prieš tai dar pasitarė su vienuolėmis.
Kas tos vienuolės, dėl monsinjoro sumanyto memorialo pardavusios butą? Anot architektės, visus paminklo reikalus tvarko vienuolė, kuriai šiemet sukaks 90 metų, – ją nedvejodama siūlytų į finansų ministro postą.
Vienuolės turėjo butus tame pačiame name kaip ir kunigas. Kai viena vienuolė mirė, jos butą pardavė, o pinigus paaukojo monsinjoro sumanytam Kryžkalnio memorialui.
Iš anksto įsigijo žemės
„Jei ne vienuolės, iš viso nieko nebūtų buvę“, – pripažino ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis. Žemė ant Kryžkalnio priklauso J.Čeponio vadovaujamam sąjūdžiui.
Dar prieš devynerius metus pats A.Svarinskas pasirūpino, kad memorialo statytojai iš ūkininko Eduardo Kasperavičiaus įsigytų 4,1 hektaro žemės.
J.Čeponio teigimu, valstybė nebenori prisidėti prie Kryžkalnio memorialo. Tačiau kitos patriotinės organizacijos siūlo čia pastatyti savo paminklus.
Siūloma leisti ant kalno statyti kryžius aukoms, taip pat čia perkelti kitur stovinčias skulptūras. Tačiau, architektės manymu, to nereikėtų daryti, nes skulptūra ant šio kalno jau buvo, o Kryžių kalnas Lietuvoje irgi yra.
Be laiptų, užrašų ir apšvietimo
Nors Kryžkalnio memorialui išleista jau 300 tūkst. eurų, dar trūksta mažiausiai 150 tūkst. eurų. Apšvietimui, laiptams, poilsio aikštelėms, žuvusių partizanų pavardėms iškalti pinigų nepavyko gauti. Taigi memorialas, kuriame stovės monsinjoro A.Svarinsko (nuotr.) skulptūra, kol kas bus neužbaigtas.
Ant kalno liks ir ankstesnio paminklo liekanos. Beveik du dešimtmečius čia stovėjusi 8 metrų aukščio bronzinė skulptūra „Kryžkalnio motina“, skirta sovietinei armijai „išvaduotojai“, 1990 metais buvo demontuota ir šiuo metu yra Grūto parke.
Tačiau iki šiol niekas nepasirūpino išardyti tos skulptūros postamento ir požeminės patalpos. Tai planuojama paslėpti pasodinus krūmų.
Kryžkalnyje šiuo metu stovintį kryžių memorialo statytojai ketina perkelti prie kurios nors bažnyčios.
Ideologija painiojama su patriotizmu
Naujasis Kryžkalnio memorialas vertinamas nevienareikšmiškai.
Antai folklorinių ansamblių vadovas iš Kelmės Valdas Rutkūnas neabejoja, kad statant paminklą tokioje vietoje kaip Kryžkalnis turėjo būti atsiklausta Lietuvos žmonių, ką jie nori čia matyti, nes tai didinga vieta, kur susikerta svarbūs keliai.
„Tai ne Raseinių savivaldybės reikalas, ką toje vietoje statyti“, – kalbėjo V.Rutkūnas. Jo manymu, ideologija painiojama su patriotizmu – pastačius milžinišką kryžių tarsi bandoma primesti idėją, kad partizanai už Bažnyčią kovojo labiau nei už visą Lietuvą.
Anot kelmiškio, anksčiau visi iš tolo matė stovinčią žemaitę su tautiniais drabužiais ir ąžuolų lapų vainiku – tai, kad paminklas skirtas sovietinei armijai, galėjai sužinoti tik užlipęs ant paties kalno, o dabar iš tolo bus matyti milžiniškas kryžius.
