Beviltiškai nusenusi įranga
Daugiau nei tūkstantį liftų Vilniuje prižiūrinčios įmonės „Baltijos liftai“ direktorius Jevgenijus Vasiljevas sakė, kad tik trečdalis jų prižiūrimų liftų – nauji. Iš tūkstančio liftų pusė yra senesni nei 25 metai, 260 liftų jau perkopė ketvirtąją dešimtį, o 10 liftų naudojami jau pusę amžiaus.
„Daugiausia iškvietimų gauname į tuos rajonus, kur yra seniausi pastatai, ten, kur susidėvėję liftai. Tai – Žirmūnai, Karoliniškės, Lazdynai“, – teigė J.Vasiljevas.
Naujų ir senų liftų priežiūra iš esmės nesiskiria. Teisės aktuose nėra numatyta, kad senus liftus reikėtų prižiūrėti labiau nei naujus, tačiau dėl senų liftų sulaukiama gerokai daugiau skambučių.
„Prie naujų liftų kartais važiuojame tik tiek, kiek reikalauja įstatymai – du kartus per mėnesį. Kartą per metus atliekamas nuodugnus patikrinimas. Kažkokių reglamentų, kad seniems liftas reikia skirti daugiau dėmesio, nėra“, – pasakojo J.Vasiljevas.
Seno lifto remontas gali kainuoti mažiau nei naujo, nes jo detalės yra pigesnės. Tiesa, čia iškyla problema – tų detalių gauti sunku. Kartais liftų technikai turi improvizuoti ir reikiamas, tačiau nebegaminamas senų liftų detales pagaminti patys.
Niekas nieko nekeis
Daugumoje Vilniaus daugiabučių namų esantys liftai yra seni, reikalaujantys remonto ar visiško pakeitimo. Gyventojai nesijaučia saugūs, bijo, kad vieną dieną liftas užstrigs visiškai arba net nukris.
„Baisu, labai baisu. Šitame name gyvenu jau daugiau nei 30 metų. Seniau liftas dar buvo geras, tačiau dabar baisu. Gyvenu septintame aukšte, laiptais lipti neleidžia sveikata, o kilti liftu nejauku“, – guodėsi Naugarduko gatvės name gyvenanti Svetlana.
„Praėjusią savaitę buvau užstrigęs. Išsijungė šviesa, baisu buvo. Gerai, kad pagalba greitai atvažiavo, o taip ir numiręs viduje būčiau, oro pradėjo trūkti, širdis daužytis. Nesaugu. Bet niekas nieko nekeis. Pinigų nėra“, – kalbėjo pensininkas, tame pačiame name gyvenantis Aloyzas.
Iš tiesų – pinigų liftų keitimui nėra. Jevgenijus Vasiljevas pasakojo, kad liftų remontas ir keitimas yra rimtas gyventojų galvos skausmas. „Jei yra lifto keitimas, dalis išlaidų gali būti kompensuojama. Tačiau viskuo kitu turi rūpintis gyventojai“, – sakė „Baltijos liftai“ direktorius.
Šiuo metu lifto keitimas namo gyventojų kišenes gali paploninti 30-čia tūkst. eurų. Remonto bendrovės gali šią paslaugą suteikti išsimokėtinai, tačiau problemos tai neišsprendžia.
„Na ir kas, kad duos išsimokėtinai. Vis tiek name yra tokių, kur geria, kur iš pašalpų gyvena. Jie juk nieko nemokės. Tai koks skirtumas, ar mums sumokėt per metus, ar per tris. Čia turėtų savivaldybė rūpintis“, – sakė kasdien senu liftu važinėjanti ir kaskart iš baimės drebanti Svetlana.
Ir technikas, ir gelbėtojas
Ketverius metus liftų techniku dirbantis Mindaugas Slaboda džiaugėsi, kad liftų priežiūra – įdomus darbas. „Iškvietimų būna labai įvairių. Yra net buvę, kad žmonės skambina, nes jiems bevažiuojant nepatiko garsas“, – apie darbą kalbėjo Mindaugas.
Dažniausiai žmonės lifte užstringa, nes suveikia susidėvėję saugos mechanizmai. Lifte yra daugybė apsaugų, kurios saugo nuo durų prispaudimo, kritimo ir t.t. Seni saugos mechanizmai ne laiku suveikia, nes per ilgus metus susidėvi ir tampa per jautrūs arba surūdija jų metalinės dalys bei kabinos rėmas.
Liftai padaryti taip, kad juose užstrigęs žmogus iš vidaus pats niekaip jų neatidarytų. Net ir patys specialistai technikai užstrigę lifte iš jo išsikrapštyti lauk nepajėgtų. „Esu užstrigęs su drauge. Skambinau kolegoms ir laukiau, kol atvažiuos mūsų išleisti“, – pasakojo M.Slaboda.
Vyrui atmintyje įstrigo pranešimas, kai jis turėjo gelbėti... gelbėtojus. „Per budėjimą gavau iškvietimą, kad lifte yra įstrigę žmonės. Atvažiavau. Pasirodo, iš aštunto aukšto leidosi liftas ir užstrigo.
Jame buvo keturi greitosios pagalbos medikai ir žmogus, kuris juos kvietė“, – įvykį prisiminė Mindaugas. Tąkart liftas užstrigo, nes lifte buvo tiesiog per daug žmonių
Gelbėtojai budi dviese
Technikas sakė, kad atvykus remontuoti lifto pirmiausia reikia įvertinti situaciją. Jei yra lifto gedimas, reikia išsiaiškinti, koks gedimo pobūdis, kartais prieš remontuojant jis išjungiamas.
Gavę pranešimą apie įstrigusius žmones, technikai turi mesti visus darbus ir lėkti gelbėti jų. Pagal teisės aktus liftų technikai įstrigusiems žmonėms turi padėti per valandą, tačiau, pasak J.Vasiljevo, dažnai tiek laiko neprireikia. Gyventojai išlaisvinami iš lifto per 15 minučių.
„Būna tik vakarais, kai yra piko metas ir dirba tik mūsų avarinė tarnyba, kad tenka lifte pabūti ilgiau. Avarinėje tarnyboje yra du žmonės, tai jei yra iškvietimas Naujojoje Vilnioje, Fabijoniškėse ir Naujamiestyje, natūralu, kad visur gretai nespėsi“, – pasakojo „Baltijos liftai“ direktorius.
Jei liftas su žmonėmis įstrigęs tarp aukštų – būtina jį perkelti į aukštą, o tada išjungti, kad keleiviai galėtų saugiai išlipti. „Tikrai negalima traukti keleivių iš lifto, kuris yra tarp aukštų. O jei pajudės ir prispaus ar sutraiškys žmones?“ – kalbėjo vyriškis.
