Iki metų pabaigos ketinama parengti atnaujinimo techninį projektą, o
2017-aisiais norima pradėti darbus, kuriuos finansuotų ES fondas ir
miesto savivaldybė. Išankstiniais skaičiavimais, prireiks apie 800
tūkst. eurų.
Kauniečiai idėjų stygiumi turbūt nesiskundžia, tačiau ką jie šįkart gali
patarti? Kalbant apie istorinės miesto vietovės atgaivinimą turbūt
pirmiausia reikėtų pasiklausti urbanistų bei architektų nuomonės, nes
kai kas gali užsimanyti B.Zalenso skulptūros „Poilsis“ vietoje matyti
greitojo maisto restoraną, o jis turbūt nelabai pritiktų šioje
Žaliakalnio vietoje.
Kai prasidėjo svarstymai apie Laisvės alėjos atnaujinimą, kokių tik
idėjų nepažėrė sumanieji kauniečiai! Vieni norėjo šioje vietoje matyti
šiuolaikišką konkę, kiti siūlė leisti važinėti automobiliais, o kai kam
tokios mintys atrodė šventvagiškos.
Galiausiai viską lėmė profesionalūs architekto sprendimai ir tai turbūt
visiškai teisinga. Juk gydytojai neklausinėja praeivių, kokius vaistus
skirti nuo padidėjusio kraujospūdžio, o „Žalgirio“ treneriai nerengia
aistruolių apklausos, kuriuos krepšininkus leisti į startinį penketuką.
Kita vertus, pati idėja pasiteirauti kauniečių nuomonės nėra prasta.
Šiek tiek primena Šveicarijoje taikomą praktiką, kai, atrodytų, dėl
labai paprasto klausimo rengiamas referendumas.
Galbūt vertėtų išsiaiškinti, ką kauniečiai mano apie mokyklų pertvarką,
Centrinio knygyno nuomą, sporto klubų finansavimą arba net surengti
balsavimą, kuriose gatvėse pirmiausia patiesti naują asfalto dangą.
Kalbant apie Kauko laiptų ir alėjos atnaujinimą jokių revoliucinių
sprendimų net nereikia. Laiptai turėtų būti tokie, kad jais lipant
niekas nenusisuktų kojos, o alėja turėtų tapti patrauklia
pasivaikščiojimo vieta.
Miesto valdžia jau anksčiau galėjo bent iškirsti netoliese sužėlusius
krūmynus, kurie tapo mėgstama valkatų prieglobsčio vieta. Tokiam tikslui
daug pinigų nereikia – tai ne „Mokslo salos“ ar Panemunės tilto statyba,
o alėja jau atrodytų patraukliau.
Kur kas sunkesnis galvosūkis, ką daryti su Kauko alėjoje pastatytu
paminklu, skirtu Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo garbei. Jį prieš
kelerius metus pastatė aktyvus vietos gyventojas L.Savickas-Pelėda,
tačiau po kauniečio mirties niekas akmeniu nebesirūpina.
Meninės vertės paminklas neturi, o suskaldyti šalies nepriklausomybei
skirtą simbolį būtų lyg ir nepagarba nuoširdžiai žaliakalniškių
iniciatyvai. Galbūt vertėtų vietos gyventojų pasiteirauti, kaip elgtis
šioje situacijoje?
Tuo tarpu savivaldybės tarnautojai turėtų būti budrūs vertindami
pastato, kuris turėtų iškilti legendinio „Kauko“ restorano vietoje,
projektą. Tikėkimės, šioje vietoje neiškils naujas stiklainis, kuris
užgožtų net atgimusią alėją.
Nepaisant visų abejonių galima pasidžiaugti, kad atkreiptas dėmesys į
dar vieną Kauno skaudulį. Net jeigu nepavyks surasti pribloškiančios
idėjos Kauko alėjos atnaujinimui, bet kokie pokyčiai bus geriau negu jos
prieigose augantys šabakštynai ir fontanas be vandens.
„Laikinoji sostinė“
