„Baudžiamosios atsakomybės už kraujomaišą nustatymas yra
netikslinga ir neproporcinga priemonė“, – rašoma ministerijos
rašte, kuris teikiamas Vyriausybei.
Anot ministerijos, neturint duomenų apie incesto paplitimą
Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad egzistuojančios ar galimos
švietimo, visuomenės poveikio priemonės yra nepakankamos
kraujomaišos prevencijai. Ministerija teigia, kad vien tai, kad
dalyje Europos valstybių kraujomaiša yra kriminalizuota, savaime
nėra pagrindas taikyti pačią griežčiausią teisinės atsakomybės
formą – baudžiamąją atsakomybę.
Teisingumo ministerija rašo, kad kraujomaišos kriminalizavimas
lems tai, kad šie atvejai taps labiau paslėpti, nes lytinių
santykių partneriai dar labiau slėps savo santykius nuo aplinkinių,
baimindamiesi gresiančios kriminalinės bausmės.
„Dėl to mažės galimybės visuomenės ar kitokio poveikio
priemonėmis paveikti asmenis, kad jie nutrauktų šiuos savo
veiksmus, mažės galimybės suteikti reikiamą psichologinę,
medicininę ar kitokią pagalbą“, – rašo ministerija.
Pasiūlymą kriminalizuoti kraujomaišą Seime pateikusios
socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė argumentuoja,
kad kriminalizavus incestą būtų apginta silpnesniojo partnerio
seksualinio apsisprendimo laisvė, taip pat sumažinta genetinių
defektų rizika, apsaugota visuomenės gerovė ir sveikata.
Baudžiamąjį kodeksą parlamentarės pernai pasiūlė papildyti
straipsniu, kad savanoriškai lytiškai santykiavę asmenys, siejami
artimais kraujo ryšiais – tėvai su vaikais, seneliai su
vaikaičiais, broliai su seserimis – būtų baudžiami laisvės
atėmimu iki dvejų metų.
Už incestą asmuo neatsakytų tuo atveju, jei prieš jį buvo
panaudota seksualinė prievarta.
