Dėl šių už Europos Sąjungos paramos lėšas numatomų vykdyti
darbų pirmadienį susitarimą pasirašė Lietuvos vyriausiasis
archyvaras Ramojus Kraujelis ir Lietuvos vyskupų konferencijos
generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius. Tikimasi, kad senieji
įrašai bus aktualūs besidomintiems savo giminės istorija
žmonėms.
Pasak R.Kraujelio, suskaitmenintos bažnyčios knygos bus
prieinamos viešai, todėl naujesnių bažnytinių knygų nuspręsta
į projektą netraukti saugant asmens duomenis. Jo teigimu,
skaitmeninimo parengiamieji darbai galėtų prasidėti kitų metų
pradžioje, o pats skaitmeninimas galėtų vykti 2018 ir 2019 metais.
„Yra bendras galiojantis principas Europoje ir visame pasaulyje,
kad gyvų asmenų duomenys yra saugomi. Šimtas metų pasirinkta su ta
mintimi, kad tikrai labai maža tikimybė, kad bus likę gyvų
asmenų, išgyvenęs daugiau nei šimtą metų vienas kitas senolis
tik galėtų būti“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
K.Smilgevičius savo ruožtu sakė, kad šiuolaikiniai įrašai ir
toliau bažnyčiose daugiausiai daromi popierinėse knygose ir šios
praktikos keisti neketinama.
„Aš manau, kad šita sistema šiandien funkcionuoja tikrai
gerai (...). Lietuvos vyskupų konferencija jau prieš pusantrų metų
yra parengusi vieningą krikšto liudijimo siuntimo į užsienį
(tvarką), tvirtai tikime, kad visi klebonai naudoja. Aš manau, kad
ta tvarka vis labiau yra unifikuojama ir lengvinama visiems žmonėms,
ypatingai mūsų brangiems tautiečiams užsienyje, kurie tuokiasi
dažniausiai Lietuvoje“, – aiškino kunigas K.Smilgevičius.
Manoma, kad seniausios bažnyčių saugomos metrikų knygos gali
siekti 17 amžių.
R.Kraujelis pasakojo, kad bažnyčių archyvų skaitmeninimas bus
platesnio projekto dalis. Jį baigus numatoma sukurti plačią
skaitmeninę skaityklą.
„Skaitmeninėje skaitykloje, mes planuojame, įgyvendinus
projektą atsidurtų ir visi valstybės archyvuose saugomi jau
suskaitmeninti vaizdai, visi vaizdai būtų visiems prieinami
internete, kartu atsidurtų ir bažnyčiose saugomi metrikinių
knygų, parapijiečių sąrašų ir užsakų knygų vaizdai.
Tokiu
būdu mes turėtume vieningą kompleksą, kur tiems, kas domisi
šeimos istorija, būtų galimybės ieškoti jiems reikalingos
informacijos.
Toje pačioje mūsų skaitmeninė skaitykloje būtų
numatytos ir papildomos paslaugos – tokios kaip genealoginio medžio
sudarymo pradžiamokslis“, – pasakojo archyvaras.
Jis taip pat sakė, kad vien bažnyčios metrikų skaitmeninimas
atsieis apie 1 mln. eurų, daugiausiai lėšų prireiks važinėjimui
po bažnyčias.
„Iki 1940 metų jokios valstybinės registracijos nebuvo ir
bažnytinės metrikinės knygos yra vienintelis šaltinis, pagal kurį
galima nustatyti gimimo, mirties, santuokos faktus, tai iš tikrųjų
yra labai reikšmingas šaltinis išduodant ir oficialius
dokumentus“, – aiškino R.Kraujelis.
Civilinėje metrikacijoje įrašai nuo 2008 metų daromi tik
elektroninėse laikmenose. Tuo metu šiuolaikinių bažnyčios
metrikų perkėlimas į skaitmeninę erdvę yra tik pavienės
iniciatyvos.
„Žinokite, popierinės knygos labai ilgai išlieka. Jos kartais
pranoksta net ir kai kuriuos kompiuterius. Iš kitos pusės kai kurios
parapijos jau pradėjo tokį dalyką, kad jos suveda į skaitmenines
laikmenas tuos duomenis, kuriuos turi, bet tai būtent yra antrinė
laikmena šalia tų pačių knygų“, – kalbėjo K.Smilgevičius.
