Jeigu laikote, kad kriminalinės tematikos nuotykių filmai yra kažkas pernelyg nepadoraus, kad būtų galima garbingai kompanijai prisipažinti tokius filmus žiūrint, jums pacituosiu filosofo, legendinės šlovės eseisto, taip pat rašytojo, literatūrinio personažo detektyvo mėgėjo tėvo Brauno, mano galva, pranokstančio Šerloko Holmso įtaigumą, kūrėjo G.K.Čestertono žodžius, kad detektyvinė istorija, įkūnyta literatūroje ar kine, yra miesto džiunglių romantikos žanras.
Be to, detektyvinė istorija – tai mįslės užminimas ir jos sprendimas. Garsusis Eugenijus Meškauskas sakydavęs, kad disertacija turi būti panaši būtent į detektyvinę istoriją su intrigos užmezgimu ir išpainiojimu.
Prisimenu dar it tai, kad Gintaras Beresnevičius beveik prieš kelis dešimtmečius rusiškame NTV kanale, – anuomet priklausiusiame pažangių pažiūrų žiniasklaidos magnatui V.Gusinskiui, kuris vėliau, V.Putinui įtvirtinant savo valdžią, paspruko iš Rusijos, – parodytą kriminalinės tematikos teleserialą „Banditų Peterburgas“ pavadino muilo opera vyrams. Čia galima būtų dar pridurti, pamėgdžiojant žinomos, dažnai kartotos, į pasąmonę jau persisunkusios reklamos tekstą, tokie serialai iš tiesų yra pritaikyti vyrams, bet tinka ir moterims.
O štai vakar pabandžiau įsijungti to paties pavadinimo, bet jau visiškai kitos dvasios rusišką TV kanalą ir radau tik pakabintą užrašą, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija įpareigoja visus NTV MIR retransliuotojus Lietuvoje nuo 2016 metų gegužės 24 dienos kanalą retransliuoti tik už papildomą mokestį. Taip, truputėlį įmantriau nei paprastai, yra išsakomas draudimas transliuoti šį kanalą Lietuvoje, nenumatant net termino, kaip būdavo panašiais atvejais anksčiau, kada toks draudimas galėtų būti atšauktas.
Kaip nesunku tikriausiai buvo suprasti iš įžanginių pastabėlių, šį kanalą kartas nuo karto įsijungdavai ir norėčiau išsaugoti tokią teisę toliau dėl vienu iš kanalo kodų tapusios kasdieninės kriminalinių serialų transliacijos, esant galimybei iš chaotiškos ir didžiąja dalimi menkavertės krūvos vis dėlto atsirinkti vieną ar kitą geresnį filmuką.
Žinoma, NTV MIR informacinės laidos dvokia dar baisiau nei sovietijos laikų pridergti viešieji tualetai, tačiau, norite tikėkite, norite ne, man tai visiškai netrukdė žiūrėti pusėtiną, o kartais ir geresnį detektyvinį serialą per šį TV kanalą.
O gal sakote, kad priešas yra klastingas, į patrauklų detektyvinį žanrą žiūrovui nepastebimu būdu įvyniodamas propagandinį užtaisą? Kažin kažin... Greičiau yra priešingai, ne vieno tokio filmo detektyvinio siužeto plėtotoje nesunku yra apčiuopti kažką panašaus į drovią V.Putino valdžios piramidės kritiką, daugiau ar mažiau užmaskuotą lengvabūdiško detektyvinio žanro įpakavime.
Kartais jau mūsų kietuoliai sako, kad net visados nedemokratiniams režimas oponavusio E.Riazanovo pastatyti filmai yra kažkoks užkratas, galintis subjauroti teisingai subalansuotą vakariečio sielą arba sugadinti dar kažkokio organo teisingą funkcionavimą...
Kodėl taip yra, pasakykite man, kad keičiantis laikams ir papročiams, net įžengus iš vergovės į laisvės karaliją, kretinų skaičius išlieka iš esmės nepakitęs? Tačiau laisvoje šalyje jie tampa dar labiau gerklingi ir atgrasūs.
Šių eilučių autorius nemano, kad V.Putino grėsmė demokratiniam pasauliui yra tokia efemeriška ir išgalvota, kad demonstruojant savo humoro jausmo brandą (?), ją galima būtų šaržuoti neva juokingais posakiais „rusai ateina“, „rusas slypi po kiekviena lova“.
Kaip atrodo bent man, nėra nieko nuostabaus, jeigu, pakėlęs klozeto dangtį, kaskart rasite įsižeidusį putinistą, nes jie gi veisiasi kanalizacijos vamzdžiuose, Kita vertus, apie V.Putino režimo baisų supuvimą, nejuokingą pavojingumą ir nepakeliamą dvoką, neleisdamas lengvabūdiškai užsimiršti, paradoksaliausiu būdu kaskart primena tas pats NTV kanalas, tarkime, per reklamines pauzes anonsuodamas laidą, kurioje, kaip skelbiama, bus kalbama apie tai, kad neva M.Saakašvilio žmona prekiauja mūšiuose sužeistų ukrainiečių karių organais.
Taigi, ką laimine tokiais draudimais, kai sustabdomos NTV kanalo transliacijos? Abejoju ar kažką daugiau nei saviniekos kompleksų įteisinimą, rodantį, kad draudikai ar draudėjai, dar tiksliau tariant, institucionalizuoti apsidraudėliai Lietuvos piliečius laiko tokiomis silpnaprotėmis būtybėmis, kurios neva nesugeba atpažinti net labiausiai groteskiško melo pavyzdžių, lengvai atsisako savosios tiesos pozicijų.
Apmaudu, kad valdžia taip nuvertina Lietuvos žmogų. Tačiau iš tiesų dar neaišku, kas iš mūsų yra kvailesnis.
