Dabar, jeigu leisite, norėčiau viešai išpažinti savo nuodėmingus kompleksus – kodėl nelieju ašarų dėl „MG Baltic“ ištikusių nesmagumų, galingam koncernui patekus į keblią padėtį kyšininkavimo skandale, nežiūrint to, kad esu minėto susivienijimo verslų dalyvis kaip žmogus nespjaunantis į koncerno bendrovių, ypač tokių kaip „Stumbras“ ir „Alita“, produkciją, apskritai patogus visiems gamintojams vartotojas dėl savo nepretenzingumo?
Neskubėkite pavadindami autorių žmogumi su praeitų laikų raugo dvelksmu, o jo burnojimą socialistiniu atsiraugėjimu, neva vargšeliui nesugebant atsikratyti alergijos laisvosios verslininkystės dvasiai arba pritrūkus abstraktaus mąstymo galios vis dar neišgalint suvokti verslo reikšmės bendrojo gėrio kūrime. Iš tikrųjų mano abejonės dėl vienos ar kitos verslo bendrovės yra labai konkrečios, visiškai dalykiškos, tačiau ne mažiau skaudžios, įsisenėjusios, užnuodijančios sielą ir kenkiančios virškinimo trakto funkcionavimui.
Kad nepasimestumėme tarp niuansų, pasakysiu tiesiai šviesiai, kad šio koncerno valdomos žiniasklaidos veikla galiausiai lėmė Astravo AE Lietuvos pašonėje statybų atsiradimą, kai savo laiku masinio žmonių kvailinimo būdu tikslingai orientuotos koncerno žiniasklaidos priemonėse buvo užgniaužtas visų laikų Lietuvos ambicingiausias projektas LEO.LT dar užmanymo stadijoje. Dabar galime konstatuoti tik faktą, kad tėvas kadaise valgė žalius obuolius, o dantis skaudės vaikams, jeigu laikui bėgant dar bus ką skaudėti, aplinkai pasidengus radioaktyvioms nuosėdoms.
Pradedanti dygti statybose Astravo AE vis dėlto labiau primena ginklą, įremtą kaimynui į pakaušį, nei energetiko bendrovę.
Kita vertus, tiesmukas problemos įvardijimas, be prasmės persidengimų ir išsisukinėjimų, be žaismingų atšešėlių patalpina autorių į diskomfortišką būseną, kai pats pradedi save įtarinėti dėl to, ar neturi pretenzijų būti nepaskirtu teisėju, nesi linkęs su perdėto moralizavimo užkratu kaltinti veiklos žmones, nė iš tolo neįsivaizduodamas su kokiomis pasirinkimo kolizijomis jie gali susidurti, į kokias moralines perkrovas – patekti.
Taigi vardan balanso reikia pastebėti, kad šiam koncernui vadovaujantys ir atstovaujantys žmonės labai greitai užburia akį savo išdailintomis manieromis, demonstruojamu geru skoniu, sugebėjimu dėvėti kostiumus taip elegantiškai tarsi būtų tobuli manekenai mažiausiai. Taigi jie yra labai pavykusi vakarietiško verslo išorinės stilistikos emblematizacija, liudijanti, kad ir mūsiškiai neatsilieka nuo civilizuoto pasaulio išpažįstamų aukštojo skonio standartų.
Be to, nevykime Dievo į medį, negalima negerbti žmonių, kurie sukūrė didelius turtus ir užtikrina darbo vietas bendrapiliečiams savo talentų ir darbštumo arba net apsėstumo gerąja to žodžio reikšme dėka, ar ne taip?
Suimtas elegantiškasis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimunda Kurlianskis be visa ko kito yra labai simboliška figūra savotiškai intriguojančio vadybiniu požiūriu pasirinkimo, kai degtinės fabrikai ir stambios žiniasklaidos bendrovės pradeda priklausyti tam pačiam mechanizmui, tampa susisiekiančias indais, kur pelnai ir nuostoliai išsilygina.
Tokio kompleksiško verslo plėtotėje žiniasklaidos patiriami nuostoliai gali būti kompensuojami, kalbant truputėlį supaprastintu stiliumi, parduodamos degtinės butelio antkainiu, keliant pririštai prie strateginių verslo interesų žiniasklaidai užduotį atsipirkti galimai ir kitu, nebūtinai tiesioginiu būdu.
Klausiate – kokiu ir kaip? Tarkime, girto siautėjimo svaigulyje užtrypiant prasmingo pasirinkimo daigelius, taip sunaikinant, pavyzdžiui, TEO.LT. Šis pavyzdys toks iškalbingas, kad daugiau ir nereikia.
Kitos žiniasklaidos bendrovės taip pat skrupulingai skaičiuoja pelną ir nuostolius su ta išlyga, kad, nežiūrint visų išbandymų, čia išlikimo garantu yra kaip akies vyzdys saugojamas objektyvumo idealas ir ištikimybės tiesai pasija, be visa ko kito neturint jokių galimybių pasislėpti už girtų pinigų.
Koncernas „MG Baltic“ LEO.LT užpuolimui kadaise nusamdė talentingus ar net talentingiausius žurnalistus. Jeigu kažko dabar čia ir gaila, tai tik šių azartiškų žmonių, sudegintų ant verslo interesų laužo, likimų, kai iš didingo žmogaus stoto liek tik apanglėjusi pamėklė.
Velnias slypi išsiblaškyme.
