Už A.Zuoko siūlymą balsavo 19 tarybos nariai, prieš buvo 27,
vienas susilaikė.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas pareiškė,
kad už paminklo statymą sostinės senamiestyje, Sirvydo skvere,
pasisako daug garbingų ekspertų – architektų, signatarų,
muziejininkų, landšaftininkų, politologų. Anot A.Zuoko, Sirvydo
skveras – garbingesnė vieta ir labiau atitinkanti J.Basanavičiaus
statusą nei vieta priešais Nacionalinę filharmoniją.
„Priminsiu, galbūt tarybos nariai nežinote – paminklas
J.Basanavičiui jau Nacionalinėje filharmonijoje yra pastatytas, jis
yra. Dabar atsiranda du: vienas – prieš filharmoniją, kitas –
filharmonijoje, taigi, sviestas sviestuotas“, – kalbėjo tarybos
narys.
A.Zuokas pareiškė, kad nenoras Sirvydo skvere statyti paminklo
tautos patriarchui gali būti susijęs su tuo, jog planuojama minėtą
skverą užstatyti. Dabartinis Vilniaus meras liberalas Remigijus
Šimašius paneigė, kad tokių planų esama.
„Gerbiamas Artūrai, ar buvote susitikęs su „MG Baltic“
aptarti būtent šio paminklo vietą?“ – klausė liberalė Justina
Kašėtienė.
„Kad negalėjau konkuruoti su meru, meras tą pareigą atliko,
kaip suprantu, gerai ir greitai, tik gaila, nepasakė, ką sutarė ir
ką reikėtų daryti, kad J.Basanavičius vis dėlto būtų geresnėje
vietoje pagerbtas. Kiek tai kainuoja, nežinau, reikėtų mero
klausti“, – atkirto A.Zuokas.
Anksčiau skelbta, kad gegužės 5-ąją R.Šimašius sostinės
Pilies gatvėje esančiame viešbutyje „Narutis“ susitiko su
koncerno „MG Baltic“ atstovais ir aptarė J.Basanavičiaus
paminklo projekto, kurį mecenuoja koncernas, reikalus.
Kovo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino, kad
paminklas J.Basanavičiui Vilniuje turi būti pastatytas naujai
formuojamoje aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos.
Ši vieta pasirinkta, nes dabartinės filharmonijos pastate 1905
metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas.
Būtent J.Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos
autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Be to, ši
erdvė yra šalia Aušros vartų, ją supa Šv. Teresės, Šv.
Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai.
Teigta, kad ši erdvė yra optimalių parametrų paminklui
statyti, o Lietuvos nacionalinio muziejaus ir kultūros ministro
siūlytas K.Sirvydo skveras esą akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir
architektūrinio pagrindimo.
Dėl J.Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai
diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos – paminklą jam ketinama
pastatyti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo
šimtmetis. Anksčiau svarstyta, kad skulptūra galėtų būti liejama
pagal Rapolo Jakimavičiaus maketą, kuris šiuo metu priklauso
Nacionaliniam muziejui, tačiau nesutariant su Lietuvos nacionaliniu
muziejumi, kuriam priklauso maketas, Vilniaus valdantieji svarsto
ieškoti kitų idėjų skulptūrai.
Vyriausybė buvo numačiusi skirti skulptūrai beveik 31 tūkst.
eurų, bet kilus ginčams tarp Kultūros ministerijos, kai kurių
ekspertų bei savivaldybės dėl paminklo vietos, vėliau nuspręsta
pinigus panaudoti kitoms reikmėms.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos
tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918
metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
