Į šiaulietės Aldonos kompiuterį atskriejusioje nuotraukoje pūpsojo JAV dolerių prigrūstas lagaminas.
„Čia yra 3,8 milijono dolerių, kuriuos aš sąžiningai uždirbau, bet negaliu jų išvežti iš Afganistano. Jei vyresnybė išsiaiškintų, manęs lauktų karinis tribunolas.
Šį lagaminą tau atveš mano pažįstamas diplomatas, dirbantis Vokietijoje. Gal galėtum jį pasaugoti? Paskui nusipirksime namą, mašiną ir kartu laimingai gyvensime“, – parašė virtualus draugas, kurį 51 metų šiaulietė pamilo per atstumą.
Naujas širdies draugas jai prisistatė JAV karinių pajėgų Afganistane tarnaujančiu pulkininku leitenantu 52 metų Ray Davidsonu.
Aistringus laiškus Aldonai siuntęs vyras vieną dieną parašė, kad jų bendravimas gali greitai baigtis. Esą silpsta jo kompiuterio baterija, o naujos nusipirkti jis neįstengs, nes misijos metu negali turėtų grynųjų pinigų.
Bateriją pristatyti neva galėtų tarnybos draugas gydytojas, kuris grįžta į JAV parsivežti medikamentų, – reikėtų tik pervesti į jo žmonos sąskaitą 150 JAV dolerių.
Gavęs pirmąją sumą, virtualusis mylimasis iškart atsiuntė lietuvei lagamino, prigrūsto dolerių, nuotrauką.
Po kurio laiko atskriejo nauja žinutė – vokiečio gabenamą lagaminą Ganoje nori patikrinti pareigūnai. Esą reikia pinigų įsigyti fiktyviems dokumentams, patvirtinantiems, kad lagamine nėra narkotikų, ginklų ir pinigų.
Šiaulietė 27 kartus siuntė pinigus į sąskaitas, kaip vėliau paaiškėjo, sukčiaus bendrininkams.
Vieną kartą pinigai buvo skirti neva tariamiems dokumentams, kitą – neva priverstinai įstrigusio diplomato viešbučio išlaidoms, bilietams.
Kad pasotintų apgavikų gaują, lietuvė bankui įkeitė butą, ėmė greituosius kreditus, maldavo giminių ir pažįstamų paskolinti pinigų.
Trumpai svajonių jaunikiu pasidžiaugusiai Aldonai aistra kainavo 56,936 tūkst. eurų.
Tiek pinigų ji pervedė JAV kariu apsimetusiam sukčiui.
Su nuotrauka – meilės pažadai
Nuotraukos iš karinių bazių Sirijoje, Afganistane bei kitose šalyse su jose įsiamžinusiais solidžiais JAV karininkais apsvaigino ne vieną lietuvę.
Karo vaizdus lydėjo ir aistringi meilės pažadai.
„Aš tau būsiu ištikimas, padėsiu, kai bus sunku. Tapsiu didžiausias tavo ramstis“, – žadėjo nematomi vyrai, su lietuvėmis mezgę pažintis internetu.
Į penktą dešimtį įkopusios ir vyresnės lietuvės neįtarė klastos – socialiniuose tinkluose užmegztos pažintys virpino jų širdis ir šildė jausmus.
Vienos jų buvo išsiskyrusios, kitos – dar netekėjusios. Visos moterys manė, kad joms atiteko laimingas loterijos bilietas – galantiškas, turtingas, jautrus, komplimentus žarstantis užsienietis, su kuriuo pavyks suręsti tvirtus šeimos rūmus.
Dėl tariamų JAV karininkų galvą pametė ir išsilavinusios, puikiai angliškai kalbančios lietuvaitės. Iš jų sukčiai išmelžė dešimtis tūkstančių eurų. Kai kurios moterys įklimpo į didžiules skolas.
Įtariama, kad Vakarų Afrikos šalyje Ganoje įsikūrusi sukčių grupuotė medžioja aukas iš visos Rytų Europos.
Šių šalių moterims itin didelį įspūdį palieka nepažįstamojo prisistatymas: „Aš dirbu Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotosiose pajėgose.“
Tai perskaičiusios jos pamiršta budrumą.
Pokalbiai – apie poeziją
Kauno rajone gyvenančią 42 metų Jolantą (nukentėjusių moterų vardai pakeisti. – Red.) slėgė vienatvė.
Aukštąjį mokslą baigusiai, privačioje įmonėje dirbančiai moteriai nesisekė užmegzti artimų ryšių su vyrais.
Ieškodama draugo moteris apie save skelbėsi įvairiuose pažinčių portaluose ir socialiniuose tinkluose.
2016 metų vasario 1 dieną lietuvė sulaukė tariamo amerikiečio laiško tarptautiniame profesiniame tinkle linkedin.com, kuriame bendrauja įvairių sričių specialistai.
Sausumos karinių pajėgų majoru Robertu Bryanu prisistatęs pašnekovas tvirtino dalyvaujantis karinėje misijoje Irake. Jis prisistatė vienišu vyru, auginančiu paauglį sūnų.
Pažintis užsimezgė greitai. Naujasis bičiulis lietuvei valandų valandas gražbyliavo apie poeziją, meną, keliones ir karines operacijas.
Moteriai susidarė įspūdis, kad prie kompiuterio už tūkstančių kilometrų esantis vyras yra išprusęs, įdomus ir supratingas.
Jis atsiųstė Jolantai nemažai nuotraukų iš JAV karinių veiksmų. Tačiau nė vienoje jų nebuvo matyti viso jo veido. Buvo įamžinti karinėmis uniformomis apsirengę vyrai, priešais fotoobjektyvą pasisukę šonu arba nugara.
„Aš esu čia, nusisukęs“, – tikino tariamas majoras R.Bryanas.
Bet iš tiesų šio amerikiečio vardu rašė apgavikas.
Žadėjo atvežti aukso žiedus
Po kelių aistringo susirašinėjimo savaičių naujasis draugas Jolantai prisipažino ją mylintis. Jis tikino esąs sužavėtas ne tik jos išvaizdos, bet ir dvasios grožio.
Tariamas amerikietis pasipiršo. Lietuvė per atstumą sutiko tekėti už vyro, kurio ji niekada nematė iš arti.
„Netrukus baigsis mano misija Irake ir aš atvyksiu į Kauną. Jau nupirkau aukso žiedus mūsų vestuvėms“, – dėstė sužadėtinis, atsiuntęs Jolantai ir žiedų nuotraukas.
Draugas tvirtino turintis daug apdovanojimų, medalių, brangių jam karinių trofėjų, kuriuos laiko lagamine. Jame esą yra ir dovanos, pirktos Jolantai.
Vyras tikino, kad šį lagaminą būtinai reikia pristatyti į Kauną dar prieš vestuves, nes jo manta ir taip yra nemaža, negalės visko pasiimti į lėktuvą. Be to, lagaminą jis jau yra išsiuntęs.
Tariamas kariškis pridūrė, kad lagamino pristatymas kainuos nemažai, nes nuo Irako iki Lietuvos – toli, teks jį gabenti per daugelį šalių.
Dėl elektroninės bankininkystės apribojimų Irake jis neva negali pasinaudoti savo amerikietiška banko kortele, į kurią pervedamas jo atlyginimas. Vyras pasiguodė, kad grynųjų turi nedaug.
Patikėjo lagamino istorija
„Gal tu galėtum už lagamino pristatymą į Kauną sumokėti tūkstantį eurų? Man tai – juokinga suma. Kai susitiksime, iš karto atiduosiu skolą“, – paprašė sužadėtinis, nurodęs sąskaitą Didžiosios Britanijos banke.
Pinigus neva gaus jo draugas ir pasirūpins lagamino pervežimu į Lietuvą.
Jolanta pervedė pinigus. Praėjus kelioms dienoms vyras susirūpinęs pareiškė, kad lagaminas įstrigo muitinėje. Neva reikia sumokėti 2 tūkstančių eurų mokestį.
Jolanta vėl pervedė nurodytą sumą. Lagaminas ir po to vis įstrigdavo įvairių šalių muitinėse bei pasienio tarnybose. Jolanta klusniai vykdė nurodymus – ir trečią, ir ketvirtą kartą pervedė beveik po 10 tūkstančių eurų. Iš viso ji pervedė 41,3 tūkstančio eurų.
Visos sumos ji neturėjo – skolinosi iš savo artimųjų, draugų ir pažįstamų, paėmė banko vartojamąją paskolą.
Tik po ketvirto pervedimo Jolanta suprato tapusi aklos meilės auka ir šių metų kovo pabaigoje kreipėsi į mūsų šalies teisėsaugą.
Lietuvos pareigūnai jau išsiaiškino, kad apgavikas elektroninius laiškus Jolantai siuntė iš Ganos.
Ilgam įklimpo į skolas
Pervesdama pinigus Jolanta su niekuo nesitarė – apie savo draugystę su tariamu amerikiečiu karininku neužsiminė net artimiausiems žmonėms.
Moteris uždirba nemažai, tačiau kol atiduos visas skolas, gali prireikti 5–10 metų.
„Nukentėjusioji šiuo metu – labai prislėgta. Patiklumas jai kainavo labai brangiai. Vykdydama sukčiaus nurodymus moteris jau neklausė savo proto balso“, – paaiškino Kauno prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė.
Pareigūnė patarė moterims, mezgančias pažintis internetu, neprarasti budrumo ir neįkliūti į gražbyliautojų spąstus.
Klastą perprato per vėlai
Nuo sukčių iš Afrikos žemyno nukentėjo ir 64 metų šiaulietė Lina, paskelbusi savo anketą populiariame rusiškame tinklalapyje „Odnoklasniki“.
2015 metų rudenį moteris sulaukė netikėto kvietimo bendrauti – vyriškis prisistatė JAV kariškiu, tarnaujančiu Jemene. Jis gyrėsi turintis ir tarptautinės draudimo kompanijos akcijų.
Lina su nauju draugu ėmė bendrauti vis artimiau, planavo susitikti, o galbūt ir sukurti šeimą.
„Turiu lagaminą su vertingais daiktais ir dokumentais – gal gali jį pasaugoti? Tik reikėtų sumokėti už jo pristatymą į Lietuvą iš Ganos, o aš šiuo metu kaip tyčia beveik neturiu grynųjų“, – paprašė naujasis pažįstamas.
Lietuvė už tariamą lagamino siuntimą iš Akros miesto iš pradžių pervedė 1253 eurus.
Antrą kartą tariamiems muito mokesčiams ji išleido dar 2,3 tūkstančio eurų.
Lagaminui ir toliau vis stringant kelyje, moteris maitino sukčius pinigais – iš viso ji pervedė 11,853 tūkst. eurų.
2015 metų gruodį virtualus bičiulis netikėtai liovėsi atsakinėti į šiaulietės laiškus. Ji nusiuntė jam jauką – parašė, kad laimėjo loterijoje didelę pinigų sumą.
Po šios žinios tariamas kariškis iškart atsiliepė – jis tvirtino negalėjęs bendrauti dėl suintensyvėjusių karinių veiksmų ir paprašė sumokėti antrojo lagamino, šįsyk įstrigusio Vokietijoje, muito mokestį. Tik tada moteris suvokė, kad buvo daugybę kartų apgaudinėjama.
Bendrininkė apsimetė dukra
„Greitai supratau, kad turiu reikalų su sukčiumi iš Ganos.
Laimei, nukentėjau neskaudžiai – išsiunčiau jam tik savo išmanųjį telefoną.
Mudu vis dar palaikome ryšį – norėčiau apie jį kuo plačiau sužinoti, o gautus duomenis perduoti, kam reikia“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Žemaitijoje gyvenanti 40 metų Laima.
Su tariamu kariškiu iš Ouklando miesto, Kalifornijos valstijos, Laima sausio pabaigoje susipažino socialiniame tinkle „Facebook“.
Naujasis pažįstamas prisistatė Tedyy Hymnsu, tarnaujančiu Sirijoje ir kilusiu iš Italijos uostamiesčio Mesinos.
Jis pasakojo tapęs našliu, kai žmona žuvo per nelaimingą atsitikimą, vienas augina 15-metę dukrą Herlen.
„Esu pavaldus tik generolui“, – Laimai pasigyrė naujasis draugas, atsiuntęs tikrąją kompiuterių specialisto iš Majamio T.Hymnso nuotrauką, kurią, kaip vėliau paaiškėjo, jis pavogė internete.
Jau pirmame naujojo pažįstamo laiške liejosi poetiški žodžiai, apgaubti švelnaus rūpesčio.
Į žaidimą įsitraukė ir tariama sukčiaus duktė, parašiusi lietuvei laišką: „Labai džiaugiuosi, kad tu atsiradai, tikiuosi, greitai visi būsime kartu.“
Įtarimą kėlė kalbos klaidos
„Aš neturiu nei tėvų, nei brolių, nei seserų – tik tave. Tu esi mano gyvenimo meilė. Mylėsiu, kol numirsiu“, – iš kailio nėrėsi tariamas JAV karininkas, kad tik įtiktų naujai bičiulei.
Po trijų savaičių jis paprašė į Ganos sostinę Akrą atsiųsti mobilųjį telefoną, nes jo telefonas sugedo – esą būtų labai skaudu, jei jųdviejų draugystė nutrūktų.
Vyriškis pūtė miglas Laimai apie Akroje esantį pažįstamą žurnalistą, kuris jam į Siriją pristatys telefoną.
„Nunešiau telefoną į skubių siuntų tarnybą. Jis man ėmė skambinti – bendravome naudodamiesi nemokamų pokalbių programa „Viber“. Kai naujasis draugas užregistravo mano elektroninį paštą portale yahoo.com, per pažįstamus kompiuterių specialistus sužinojau jo kompiuterio adresą internete. Įsitikinau, kad jis įsikūręs Akroje“, – pasakojo Laima.
Susirašinėjama ir skambinama buvo kasdien – vyras skambindavo dažniausiai vidurnaktį arba apie 13 val. 30 min. (Lietuvos ir Sirijos laikas sutampa).
Puikiai anglų kalbą mokančiai Laimai rėžė ausį klaidos – laiškuose tekstai liejosi kaip iš natų, o gyvai bendraujant vyrui buvo sunku suregzti įmantresnį sakinį. Dar prasčiau pasirodė bendrininkė, prisistačiusi jo dukra. Su Laima ji bendravo tik laiškais.
Norėtų demaskuoti sukčių
Laima ne kartą suprato, kad jos internetinis bičiulis meluoja. Kovo pabaigoje Sirijoje laikrodžius valanda į priekį reikėjo pasukti diena anksčiau nei Lietuvoje.
Užsimiršęs vyras aiškino, kad skambina įprastu metu, pusę dviejų, kai jam – pietūs. Tuo metu toje šalyje buvo jau pusė trijų.
Gavęs Laimos išmanųjį telefoną, tariamas karininkas paprašė nusiųsti į Kanadą 200 JAV dolerių – neva reikalingas mobiliųjų telefonų signalus blokuojantis prietaisas, kurį nupirktų jo draugo žmona. Apsišaukėliui karininkui neva kilo bėdų dėl grynųjų.
Lietuvė nesutriko: „Juk suaugęs vyras esi, nejaugi negali pats pasirūpinti tokiais dalykais? Nejaugi neturi draugų ar artimųjų, kurie galėtų tau padėti?“
„Maniau, jis nuo manęs atstos, bet nė velnio. Antradienio naktį, beveik po dviejų savaičių tylos, jis paskambino iš kito telefono ir pareikalavo 1000 JAV dolerių, kuriuos reikia pervesti į Kanados banko sąskaitą.
Jis net nepaaiškino, kodėl jam prireikė pinigų, – tiesiog aš turiu skubiai juos atsiųsti, ir taškas“, – pasakojo Laima.
Moteris pateikė Kauno apylinkės prokuratūrai sukčiaus kompiuterio IP (41.218.242.83) ir jo telefono numerį (+1646 738 0008). Neseniai jis paskambino jau iš kito numerio (+1442 900 1177). Laima išsiaiškino, kad pranešti apie sukčius, apsimetusius JAV karininkais, galima interneto portale military.com.
Klastingi sukčiai slepiasi labai toli
L.Svidinskaitė-Ridikė
Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė
„Nustatėme, kad Kauno rajono gyventoja internete susirašinėjo su žmogumi, kurio kompiuteris yra Ganoje. Galbūt ryšį su ja palaikė ne vienas, o keli žmonės.
Kreipėmės į Didžiosios Britanijos teisėsaugos pareigūnus, prašydami suteikti teisinę pagalbą – padėti atskleisti nusikaltimą. Nurodėme, kad sukčiams pinigai buvo pervesti į jų šalies banko sąskaitą, pateikėme sąskaitos numerį, gavėjo vardą, pavardę.
Atsakymo dar nesulaukėme. Bendradarbiavimas su britų teisėsauga nėra toks glaudus, kokio norėtųsi, – kartais išvis nesulaukiame pagalbos arba ji mus pasiekia pavėluotai.
Šiuo atveju viskas priklauso nuo užsienio valstybių pareigūnų veiksmų, jų supratingumo. Mes negalime ten sulaikyti įtariamųjų, atlikti kitų veiksmų.
Jei britai sutiktų surengti pinigų gavėjo sulaikymo operaciją, būtų kažkas iš fantastikos srities. Paprastai jie neatlieka tokių operacijų, ypač jei paaiškėja, kad įtariamasis – jų šalies pilietis.
Dar sudėtingiau bendrauti su Afrikos teisėsauga. Lietuva dar nėra pasirašiusi teisinės pagalbos sutarties su daugeliu to žemyno šalių, todėl sunku tikėtis vietos pareigūnų pagalbos tiriant prieš lietuves įvydytus nusikaltimus.
Apgavikai tikriausiai tai žino, todėl veikia itin įžūliai.
Tačiau iš tikrųjų jų nusikalstamos schemos greitai perprantamos – užmezgus ryšį su Lietuvos, galbūt ir kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių moterimis, po kurio laiko paprašoma pinigų, pateikiamos įvairios pramanytos istorijos.
Sukčių aukos daro didelę klaidą, pasiduodamos jausmams nepasitarusios su artimaisiais. Kaip galima pasitikėti visiškai nepažįstamais žmonėmis, esančiais už tūkstančių kilometrų, siųsti jiems savo santaupas, net imti paskolas?
Juk tereikia įsiklausyti į proto balsą ir neprarasti budrumo. Geriausia tokiais atvejais išvis nesileisti į pažintis, neatsakinėti į laiškus, nenurodyti savo telefono numerių“.
