Trečiadienį ministerijoje vyko tarpžinybinis pasitarimas dėl
kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo stiprinimo, kuriame dalyvavo
Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų, policijos, Pasaulio
lietuvių bendruomenės bei bažnyčios atstovai.
„Prekybos žmonėmis problema tampa vis aktualesnė –
lietuvių emigracija didėja ir vis daugiau žmonių susiduria su
prekybos žmonėmis pavojais. Deja, šiai problemai iki šiol skirta
nepakankamai dėmesio. Jos sprendimas paliktas vienai Vidaus reikalų
ministerijai, nors tai yra kompleksinė problema, todėl reikalauja
kompleksinių sprendimų ir visų suinteresuotų institucijų ir
organizacijų sutelktų pastangų“, – sakė VRM kancleris
Algirdas Stončaitis.
VRM atstovai pristatė dvi tam skirtas priemones – siūlomą
sudaryti Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisiją ir atskiro
Kovos su prekyba žmonėmis veiksmų plano projektą. Užsienio
reikalų ministerija ir Pasaulio lietuvių bendruomenė pakviestos
deleguoti savo atstovus į kuriamą komisiją ir ateityje aktyviai
įsitraukti į jos veiklą, taip pat siūlyti priemones rengiamam
planui, ieškoti naujų finansavimo šaltinių.
Sutarta, kad būtina gerinti pasikeitimą informacija tarp
lietuvių bendruomenių užsienyje, Lietuvos ambasadų ir institucijų
Lietuvoje, intensyviau skleisti informaciją apie prekybos žmonėmis
pavojus.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pirmiausia būtina
intensyvinti prevencinį, švietėjišką darbą mūsų šalies
regionuose, orientuojantis į labiausiai pažeidžiamus jaunus
žmones, atsidūrusius beviltiškoje situacijoje ir desperatiškai
ieškančius pragyvenimo šaltinių ar tikinčių greito praturtėjimo
užsienyje galimybėmis, kurie dažnai atsiduria nusikaltėlių
rankose.
Taip pat akcentuota, kad reikia geresnės informacijos sklaidos
tarp užsienyje gyvenančių lietuvių – apie jų teises, pagalbą
prekybos žmonėmis aukoms, kad sunkioje padėtyje atsidūrę žmonės
nebūtų palikti likimo valiai ir ištikus nelaimei žinotų, kur
kreiptis. Atkreiptas dėmesys į lietuvių bendruomenes užsienyje,
kurios yra toliau nuo didžiųjų miestų. Jose gyvenantys lietuviai
dažnai nemoka vietos kalbos ir nesugeba apginti savo teisių ar jų
net nežino, gyvena labai sunkiomis sąlygomis.
Pernai Lietuvoje buvo registruoti 27 ikiteisminiai tyrimai dėl
prekybos žmonėmis, nukentėjusiais pripažinti 62 asmenys: iš jų
45 suaugę (24 moterys ir 21 vyras), 17 vaikų.
2015 metais kito prekybos žmonėmis verbavimo forma. Anksčiau
žmonėms verbuoti naudota elektroninė erdvė, radijas, televizija ir
kitos komunikacijos priemonės. Naujausių ikiteisminių tyrimų
medžiaga parodė, kad pagrindinė verbavimo forma buvo žodžiu –
žmonės buvo užkalbinami viešose vietose, o vyravęs asmens valią
palenkiantis būdas – pasinaudojimas žmogaus pažeidžiamumu.
Nusikalstama veika – prekyba žmonėmis – laikoma antra pagal
pelningumą nusikalstama veikla po prekybos ginklais ir narkotikais.
Dėl nusikaltimo latentiškumo sunku tiksliai pasakyti nusikaltimo
mastą, bet specialistai teigia, kad pasaulyje yra apie 27 milijonus
prekybos žmonėmis aukų, o Lietuvoje prekybos žmonėmis mastai yra
didžiausi tarp Baltijos valstybių.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė sakė,
kad ikiteisminių tyrimų, susijusių su prekyba žmonėmis, iki šiol
nebuvo itin daug, tačiau pastaraisiais metais akivaizdžiai daugėja.
„Mano manymu, taip yra ne dėl to, kad tokių nusikalstamų
veikų padaroma daugiau, o dėl to, kad labai pasikeitė teisėsaugos
pareigūnų požiūris į prekybą žmonėmis, aktyviai veikia
nevyriausybinės organizacijos, tiesiogiai dirbančios su šio
nusikaltimo aukomis, daug daugiau informacijos apie prekybą
žmonėmis pateikiama viešojoje erdvėje“, – teigė prokurorė.
Jos teigimu, išnaudojimą prostitucijai pakeitė asmenų
išnaudojimas nusikalstamoms veikoms užsienyje daryti. Taip pat
stebimas akivaizdus nukentėjusiųjų struktūros pasikeitimas –
jais vis dažniau tampa vyrai, nors anksčiau būdavo išimtinai
moterys.
Dažnai išnaudojami jauno amžiaus vyrais, nepilnamečiai ar vos
sulaukę pilnametystės, kurie neturėdami jokių pajamų Lietuvoje
sutinka vykti į užsienį tariamai dirbti ir ,gerai užsidirbti.
Išvykus paaiškėja, kad teks daryti nusikaltimus, tačiau
neturėdami pinigų grįžti, nemokėdami užsienio kalbos, neretai
neturėdami asmens dokumento (būna paėmę juos kontroliuojantys
asmenys), neturi kito pasirinkimo kaip tik sutikti su tuo, ko iš jų
reikalaujama.
