Paaiškinsiu. Konstitucinio Teismo 2014 02 27 sprendime išdėstyta, kad „kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių turinčių asmenų... iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų... sudarytos valstybės institucijos... oficialią išvadą... į kurią įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“.
Valstybinės kalbos komisija dar 2014 09 05 pateikė tokią išvadą. Jos siūloma naujovė: atsižvelgiant į naujas realijas, su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio LR piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Remiantis šiuo principu, pvz., belgo Wantens žmona Lietuvos pilietė taip pat gautų pavardę Wantens (ne Vantens), Lenkijos piliečio Wardyn ir Lietuvos pilietės sūnus savo gimimo liudijime galėtų taip pat būti Wardyn (ne Vardyn), už Naujosios Zelandijos piliečio ištekėjusi lietuvaitė būtų Weston (ne Veston), lietuvės ir prancūzo Jacquet sūnus irgi būtų Jacquet (ne Žakė).
Deja, kol kas nutekėjusių lietuvaičių pavardės dažniausiai rašomos ne taip, kaip jų užsieniečių vyrų, bet taip, kaip Lietuvos oficialiems raštininkams šauna į galvą. Ką tuomet daryti lietuvaitėms, paėmusioms užsieniečio vyro pavardę, bet gavusioms lietuvišką pasą su sudarkytu, neva sulietuvintu vyro pavardės variantu?
Suprantama, pirmiausia apsiverkti, bet dažnai būdavo ir dar būna, kad jos tokio paso net nedrįsta niekam rodyti, kitaip tariant, išsižada savo lietuviškumo, o kartais net ir pilietybės.
Tai vyksta intensyvios emigracijos metu, kai kiekvienas lietuvis ar lietuvė Lietuvai turėtų būti itin brangus. Kas kaltas dėl tokio teisinio absurdo, faktiškai uždraudusio už užsieniečių nutekėjusių lietuvaičių ir jų vaikų tikrąsias pavardes lietuviškuose pasuose?
Atsakymas trumpas: tai Seimas, kuris ne vienerius metus vilkina atitinkamų įstatymų priėmimą, dangstydamasis keistais pasiteisinimais esą tokios rašybos atveju būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, sutrikdyta valstybės įstaigų veikla (!), piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas. Visa tai, švelniai tariant, nėra įtikinama.
Kur čia tie pažeidimai, pvz., 2012 m. pateiktame konservatoriaus Česlovo Stankevičiaus Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte XIP-4379 (panašių projektų yra ne vienas), kuris nustatė užsieniečių ir jų šeimos narių turimų arba įgyjamų nelietuviškos formos vardų ir pavardžių rašymo LR išduodamuose dokumentuose (iš esmės pasuose) reikalavimus.
Pažvelkime į šį įstatymą. Jis yra skirtas užsieniečiams, užsieniečio sutuoktiniams LR piliečiams, taip pat LR pilietybę įgijusiems užsieniečiams. Pagrindas nelietuviškos formos vardo ir pavardės rašymui lietuviškuose dokumentuose (pasuose) yra asmens vardo ir pavardės įrašas asmens pirminiame dokumente, t.y. užsienio valstybės piliečio pase.
Nelietuviškos pavardės lietuviškame pase nurašomos paraidžiui kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis. Nelietuviškos formos vardo ir pavardės perrašymas, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, nėra vardo ir pavardės keitimas (toks būna tik rašant nelietuviškas pavardes pagal tarimą). Galima dviguba pavardė, sudaryta iš savo lietuviškos formos pavardės ir kito sutuoktinio nelietuviškos formos pavardės.
Tokios pagrindinės šio įstatymo nuostatos. Panašių įstatymų projektų dar parengė Andrius Kubilius, Rolandas Pavilionis ir Valerijus Simulik, netgi Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Deja, jie visi kol kas yra užblokuoti nemažos mūsų seimūnų dalies (o gal ir viso Seimo?) dėl absurdiškos baimės esą tokio įstatymo priėmimo atveju bus sutrikdyta valstybės įstaigų veikla.
Atvirai kalbant, tai tėra tautos mulkinimas, o tūkstančių ištekėjusių už užsieniečių lietuvaičių gal net vertimas iš viso atsisakyti lietuviško paso.
Civilinės metrikacijos taisyklės nustato, kad „registruojant LR piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, LR piliečio pavardė rašoma remiantis LR teisės aktais, nustatančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką“. Ši tvarka išdėstyta Kalbos komisijos Nutarime Nr. 60: „3.2. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose, specialiuose tekstuose, taip pat oficialiuose dokumentuose (išskyrus piliečių asmens dokumentus) kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos“. Kaip čia yra: santuokos ar gimimo liudijime galima, o pase – ne.
Kalbos komisija buvo per vieną žingsnį nuo autentiškų formų įteisinimo asmens dokumentuose, bet kažkodėl pabūgo žengti šį žingsnį. Ko ji išsigando, ko bijo? Beje, pagal 1991 metų Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl vardų ir pavardžių asmenims, turėjusiems kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės lietuviškame pase „gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą“, taigi autentiška forma. Kuo tokiu atveju vadovautis, Aukščiausiosios Tarybos ar Kalbos komisijos teisės aktais?
Juridiniu riktu reikėtu laikyti ir 1999 10 21 Konstitucinio Teismo nutarime minimą nuostatą, kad vardų ir pavardžių rašymas Lietuvos pase lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, „yra taikomas visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių“. Nors minėtas AT nutarimas aiškina, kad išimtis yra...
Nepaisant Konstitucinio teismo įpareigotų Kalbos komisijos išvadų, parengtų konkrečių įstatymų projektų, įstatymo leidėjas iki šiol neišreiškia galutinės savo valios dėl už užsieniečių ištekėjusių lietuvaičių ir jų vaikų pavardžių likimo. Irgi bijo?
Tuo tarpu Lietuvos teismai jų likimą jau sprendžia be baimių, elementarios logikos ir artimų teisės nuostatų pagrindu. Trijose bylose Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti į santuokos liudijimą raidę „w“ už užsieniečių ištekėjusioms moterims, dar kelios bylos laukia teismų sprendimų.
Vis dėlto, galutinai problema bus išspręsta priėmus atitinkamą įstatymą arba kitokį teisės aktą, pvz., papildžius minėtą AT nutarimą nuostata dėl su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos piliečių bei tokių sutuoktinių vaikų, jų pavardes leidus rašyti lotyniškais rašmenimis.
Pasaulio lietuvių bendruomenė galėtų tapti pagrindiniu šios problemos sprendimo lobistu, nes akivaizdžiai patiria jos padarinius. Norėtųsi tikėti, kad šią savaitę Seime posėdžiausianti komisija tars žodį dėl už užsieniečių ištekėjusių lietuvaičių pavardžių likimo ir tuo pačiu žengs reikšmingą žingsnį tautos telkimo kelyje.
