„Artimiausiu metu. Kitos savaitės posėdžių darbotvarkė yra
paskelbta, tai jei ne kitos, tai dar kitos (darbotvarkėje bus
klausimas)“, – BNS po penktadienį surengtų dar vienų pataisos
klausymų sakė TTK vadovas.
Projektą remiančios nevyriausybinės organizacijos, kurios
J.Sabatausko veiksmus prašo įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų
komisijos, boikotavo penktadienio klausymus, juos irgi traktuodamos
kaip siekį žlugdyti pataisos priėmimą.
J.Sabatauskas neslepia nepritariantis pataisai, kurią vadina
diskriminacine, taip pat argumentuoja, kad norint pagal iniciatorių
siūlymą keisti Konstituciją kartu reikėtų keisti ir kitus jos
straipsnius, o tokie projektai nepateikti.
„Su šia Konstitucijos pataisa pasikėsinta ir į keletą kitų
Konstitucijos (straipsnių), t.y. 39, 22, 31, 146 straipsnius bei
šimtus kitų teisės aktų, ir mes atitinkamai turime paruošti
išvadas dėl šio pataisos, o išvados turi būti ne šiaip sau
noriu–nenoriu, todėl išvada gali būi nepritarti, nes ši pataisa
reikalaus daugiau Konstitucijos pataisų, ir šalia tų norų, kuriuos
išreiškė iniciatoriai Seimo nariai, kad vienos lyties asmenys
nebūtų pripažįstami šeima, šalia to bus diskriminuojami
skirtingos lyties asmenys, gyvenantys kartu nesusituokę ir neturintys
vaikų, jei tetos–dėdės augina dukterėčias, irgi bus
diskriminuojami, broliai–seserys irgi. Mes matome, kad daugelis
kitų šeimos formų paklius į užribį“, – sakė komiteto
pirmininkas.
Klausymuose dalyvavęs vienas pataisos iniciatorių
„darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas tvirtino, jog jų esmė –
užkirsti kelią vienos lyties asmenų santuokoms.
„Paprasta esmė, kodėl aš pasirašiau. 106 Seimo nariai mano,
kad tos pačios lyties santuokų negalime vadinti šeimom, taškas.
Daugiau jokių klausimų nėra, Seimo nariai išreiškė vieną
vienintelę nuomonę. Jūs sakot, kad mamos, vaikai bus neapsaugoti,
visa tai yra poįstatyminiai aktai, Konstitucijoje yra parašyta, kad
valstybė atsakinga, ir įstatymai tokiu atveju būtų patikslinti, o
pagrindinis klausimas yra vienas atviras“, – kalbėjo
M.Zasčiurinskas.
„Labai šiandien liūdna girdėti, kad Seimo nariai atskleidė
tikrąją šių Konstitucijos pataisų, kurias galiu apibūdinti kaip
homofobinę, esmę. Klausant apie tai, kad ruošiamės apibrėžti,
kas yra šeima, o kas nėra šeima, aš klausau ir negaliu suprasti,
kokiu būdu teisinėmis priemonėmis mes galime apibrėžti socialinį
reiškinį, kuris egzistuoja visuomenėje nepriklausomai nuo to, ką
apie tai mano Seimo nariai“, – reaguodamas į M.Zasčiurinsko
pasisakymą replikavo Lietuvos gėjų lygos atstovas Tomas
Raskevičius.
Pataisos šalininkų pusėje pasisakęs „Tvarkos ir
teisingumo“ frakcijos atstovas Povilas Gylys sakė, kad jei
Konstitucijos pataisa ir yra diskriminuojanti, tokia diskriminacija
būtų pozityvi.
„Jei daromos išimtys studentams važiuoti lengvatinėmis
sąlygomis, tai yra diskriminacija, pozityvi diskriminacija. Aš
manau, žmonių, kurie nori gyventi vienoje lytyje, nereikia
diskriminuoti, bet reikia pagalvoti apie pagrindinę visuomenės
ląstelę, šeimą, vyra ir moterį, iš kurios gimsta vaikai. Bent
kol kas aš nematau paneigimo tam Dievo įstatymui, kad iš vyro ir
moters gimsta vaikai, kad čia yra šeima“, – kalbėjo P.Gylys
106 Seimo narių inicijuotas projektas praėjus dvejiem su puse
metų nuo jo pateikimo Seime vis nepasiekia svarstymo stadijos.
Konstitucijos pataisa šeimą kildintų tik iš santuokos, taip pat
tėvystės ir motinystės. Projektas, kurį teikimui buvo pasirašę
106 Seimo nariai, numato pagrindinį šalies įstatymą
papildyti nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką“
ir „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.
Iniciatoriai tvirtina, kad valstybė turi remti ir saugoti
šeimą, ypač atsižvelgiant į prastėjančią Lietuvos demografinę
situaciją, o prigimtinė šeimos struktūra „remiasi santuoka ir
giminystės arba kraujo ryšiais“.
Pataisoms nepritaria Vyriausybė, argumentuodama, kad tokiu
atveju kartu gyvenantys santuokos neužregistravę asmenys gali
patirti diskriminaciją, o pačios pataisos gali prieštarauti
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.
Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos, kai Konstitucinis
Teismas (KT) 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė
šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos
instituto“. KT tuomet išaiškino, kad santuoka paremtas modelis
turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti
„saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos
šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą
gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo,
tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo
ir panašiais ryšiais“.
Seime jau bandyta priimti Konstitucijos pataisą, kuri
šeimą kildintų tik iš santuokos ar tėvystės ryšių, bet
nesėkmingai.
