„Sveiki, aš esu iš Čikagos ir mane apvogė“, – angliškai pradeda kalbą jaunuolis.
Greitai pajunti gėdą dėl tautiečių: svečią iš Amerikos apšvarino, jis liko be pinigų, kortelių ir visko, kas yra labai svarbu užsieniečiui – pradedant pasu ir vairuotojo pažymėjimu.
Iš Čikagos, apvogė Vilniuje, reikia į Klaipėdą
„Man reikia nusigauti iki Klaipėdos, ten gyvena mano giminaičiai. Tačiau neturiu pinigų net bilietui. Ar galite padėti?“ – atvykėlis ištiesia ranką, į kurią istorijos sujaudinti vilniečiai spraudžia eurų banknotus ir beria monetas.
Šis Čikagos gyventojas skubantis į Klaipėdą – tik dar vienas Vilniaus elgeta, įgudęs kalbėti anglų kalba, todėl sugebantis išmušti iš vėžių. Pinigus tokie prašytojai panaudoja toli gražu ne traukinių bilietams.
Jauną vyrą užfiksavo fotografas Vincas Alesius, kuris atvykėlį iš Čikagos pastebi gan dažnai.
„Su benamiais ir elgetaujančiais žmonėmis nuolat bendraujame, darbuotojai lankosi jų buvimo vietose ir informuoja apie socialines paslaugas, kviečia pas save į kabinetą, kviečia bendradarbiauti, aiškinasi jų situaciją, nukreipia į darbo biržą, nakvynės namus, sveikatos priežiūros įstaigos“, – sakė Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinio darbo skyriaus vedėja Vaida Kazlauskaitė.
Tačiau ką galima kalbėti su elgeta iš Čikagos, kuriam, kaip pastebėjo fotografas V.Alesius, žmonės duoda po 5, 10 ar daugiau eurų. Ne vienas žmogus pripažino davęs prašytus 12 eurų, mat iš tiesų patikėjo suregzta istorija.
Svečią iš Čikagos Nr.2 sutikome ir mes
Toks „atvykėlis iš Amerikos“ Vilniuje – ne vienas. Užtenka savaitgalį išeiti į miesto centrą ir atidžiau pasidairyti. Ilgai netrukus, galima pastebėti įtartinai atrodančių vyrų.
Vienas tokių buvo prisigretinęs prie merginos, sparčiai ėjusios su nedideliu lagaminu. Kažką įnirtingai kalbėjęs, pasuko į šoną ir susidūrė su manimi ir mano drauge. „Gal turit parūkyt?“ – išgirdau klausiant angliškai.
Amerikonišku akcentu kalbėjusį vaikiną atpažino kartu buvusi draugė – jis prieš kelias savaites irgi sakėsi atvykęs iš Čikagos ir stokojantis pinigų.
Nors parūkyti neturėjau, priėjo kelis kartus, tada nuėjo prie kavinėje sėdinčių vaikinų. Pamatęs, kad jį fotografuoju, pripuolė jau piktai, bandė išplėšti telefoną ir pagrasino: „Ar žinai, kad tai gali blogai baigtis!“
Vaikinas atrodė iš pažiūros apsvaigęs, todėl prie šūkalojančio vyriškio ir manęs priėjo kavinėje sėdėję trys vaikinai. Vyrai paliepė nesikabinėti prie merginų, todėl su drauge ramiai nuėjau.
Ką daryti, jeigu elgetos mieste įkyriai prašo išmaldos ar paremti kitokiais būdais?
Nėra liudininkų – nėra pažeidimo
Pagal miesto tvarkymo ir švaros taisykles, Vilniuje draudžiama prašyti išmaldos ar ją duoti, aukoti. Taip pat žodžiu ar kitais veiksmais priekabiaujant prie praeivių, garsiai šūkaujant ar vartojant necenzūrinius žodžius, prašyti išmaldos priėjus prie praeivių.
Pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Tačiau baudos mažai gelbėja – nors jas gali skirti Viešosios tvarkos pareigūnai, V.Kazlauskaitė sutiko, kad elgetos neturi jokių pajamų ar turto – todėl baudos išieškoti dažnai neįmanoma.
„Iš mūsų pusės vyksta ne baudimas, o bendradarbiavimas, norint padėti“, – sakė V.Kazlauskaitė, tačiau pridūrė, kad dažnai elgetos gatvėje pamatę socialinį darbuotoją sprunka, nes nėra įvykdę įsipareigojimų ir bijo socialinių darbuotojų.
Ne ką daugiau gali pasakyti ir pareigūnai: graudžiomis elgetų pasakomis patikėję vilniečiai gali kaltinti tik save – pinigus mes atiduodame savo valia, nors ir esame apgauti.
„Jeigu ir iškviečia policiją, žmonės tai praneša anonimiškai. Neatsimenu tokio atvejo, kad pranešėjas liktų įvykio vietoje. O pamatę pareigūnus, elgetos apsisuk ir keliauja priešinga kryptimi. Pareigūnų akivaizdoje jie pinigų neprašo. Žmogus turi paliudyti, kad iš jo gatvėje prašė pinigų – nusižengimas turi būti įrodytas“, – sakė Vilniaus VPK atstovas Paulius Radvilavičius.
Anot jo, valkatų pasakojimų negalima prilyginti sukčiavimui ar pinigų išviliojimui, nes pinigai atiduodami paties žmogaus sutikimu.
„Žmonės neturėtų duoti pinigų, o padėti materialia pagalba. Pavyzdžiui, nupirkti maisto, vaistų arba kitų daiktų, kurių tikrai reikia“, – patarė V.Kazlauskaitė.
