Dvarininke tapusi Gudkaimio bendruomenė kuria ir grožį, ir naudą

Kaimas, kuriame gyvena beveik 400 žmonių, kasmet akivaizdžiai gražėja.

Gudkaimio bendruomenė Vilkaviškio rajone, ko gero, yra viena iš turtingiausių. Ji ne tik sumaniai pasinaudoja projektų pinigais, bet ir pati užsidirba, kad nereikėtų įvairioms šventėms ar kitokioms išlaidoms prašinėti pinigų iš valdžios.

Nuo 1994-ųjų pasienio tarnyboje dirbantis R.Žemaitis gimė ir užaugo Gudkaimyje, liko gyventi gimtajame kaime, nors, anot Ramūno, turėjo galimybę po mokslų įsikurti Vilniuje.

Daugeliui nuo mažų dienų pažįstamas Ramūnas vis perrenkamas bendruomenės pirmininku.

Žmonės juo pasitiki, nes savo kraštui atsidavęs vyras sugeba įgyvendinti gan drąsius planus, nesiekia naudos sau, o atsižvelgia į bendruomenės interesus.

Ramūnas teigė, kad be nuoširdaus žmonių palaikymo vargu ar pavyktų tiek nuveikti.

Bendruomenės narių sąrašuose – 131 Gudkaimio gyventojas, mokantis simbolinį nario mokestį – 3,5 euro per metus.

Tai, kad bendruomenės žmonės yra neabejingi savo kaimo reikalams, pirmininkas iliustruoja paprastu faktu: „Kai kurių bendruomenių vadovai skundžiasi, kad sunku prisišaukti narius į susirinkimą, kad būtų kvorumas. Mūsų ataskaitiniai susirinkimai įvyksta iš pirmo karto, nes ateina daugiau nei pusė bendruomenės narių.“ 

Į bendruomenę susibūrę Gudkaimio žmonės prižiūri didelę kaimo teritoriją ir noriai renkasi į bendrus darbus.

Atnaujintas pastatas neša naudą

Prieš kelerius metus buvusią kolūkio valgyklą, kuri priklausė pajininkams, bendruomenė prikėlė iš numirusių ir įkūrė savo namus.

Vykdydami projektus žmonės susitvarkė ir pastato vidų, ir išorę.

Dabar bendruomenės namuose yra jauki salė, rūsyje veikia moderni pirtis, pokylių patalpa, virtuvė.

Malkomis pastatui šildyti bendruomenės nariai apsirūpina patys.

„Vasarą mūsų jaunimas laiką leidžia aikštyne, o žiemą neturėjo kur dėtis. Bendruomenės namų rūsyje pastatėme teniso stalą. Šalia esančioje virtuvėje jaunuoliai gali išsivirti arbatos.

Per kelerius metus niekas nebuvo sugadinta ar suniokota. Jaunimas žino, kad tai yra mūsų bendras turtas, kurį reikia tausoti.

Virtuvėje turime skalbyklę, kuria leidžiame naudotis be užmokesčio vargingiau gyvenančioms šeimoms“, – pasakojo R.Žemaitis, aprodydamas bendruomenės namus.

Kitoje pastato pusėje yra patalpos, bendruomenei duodančios pajamų.

Jose nuomininkų teisėmis įsikūrė dviejų įmonių pieno surinkimo punktai, kas mėnesį bendruomenei sumokantys apie 100 eurų nuomos.

Gerą finansinę naudą atneša netgi bendruomenės pastato stogas.

Jis yra nuomojamas vienam verslininkui, kuris įsirengė saulės kolektorius.

Bendruomenė projektų lėšomis Gudkaimio centre, priešais socialinės globos namus, įrengė ryškiaspalvę vaikų žaidimo aikštelę, sutvarkė poilsio zoną, kurioje yra tvenkinys su sala, persirengimo kabina, suolas.

Ramūnas pasakojo, kad pakrantėje atsiras daugiau takų ir suoliukų.

„Tvenkinį įžuvinsime. Vandens telkinio Gudkaimiui labai reikėjo, nes arti nėra nei upių, nei ežerų, – kalbėjo Ramūnas. – Kadangi prie pat tvenkinio yra globos namai, reikia, kad būtų kur senukams ne tik vaikščioti, bet ir pasėdėti.

Gerai, kad Gudkaimyje atsidarė globos namai. Pastatas, kuriame anksčiau buvo kolūkio bendrabutis, būtų likęs vaiduoklis. Seneliai tapo mūsų bendruomenės dalimi.“ 

Bendruomenės pirmininkas neslėpė pasididžiavimo, kad Gudkaimis yra bene vienintelis kaimas, kuriame išliko vaikų darželis.

„Jį lanko 20 vaikų. Tame pačiame pastate yra ir pradinė mokykla. Vėliau vaikai vežiojami mokytis į Kybartus. Iki jų – tik septyni kilometrai“, – sakė Ramūnas.

Prieš kurį laiką Gudkaimio bendruomenė, kaip juokauja jos pirmininkas, tapo dvarininke.

Žmonės už sukauptas lėšas nusipirko Prapuolenių dvarą, esantį prie pat Gudkaimio.

Šiame raudonplyčiame pastate anuomet buvo kaimo mokykla, vėliau – keli gyvenamieji butai.

Į paveldo sąrašus neįrašytas dvaras nykte nyko, o kai iš jo buvo iškraustyti paskutiniai gyventojai, prasidėjo didysis pastato siaubimas.

„Baiminomės, kad dvaras gali apskritai išnykti, nes išnešios jį po plytą“, – pasakojo Ramūnas, neabejingas gimtųjų apylinkių istorijai.

Bendruomenė nusprendė nusipirkti Prapuolenių dvarą. Už jį iš savo sukauptų lėšų sumokėjo 13 tūkst. litų (beveik 4 tūkst. eurų).

Šiuo metu didžiulis senovinis pastatas atrodo labai graudžiai, tačiau Ramūnas turi planų, kaip dvarą prikelti iš numirusių, kaip jį panaudoti.

„Kol kas neskaičiavau, kiek gali kainuoti remontas. Bandysime pasinaudoti projektų lėšomis.

Šiame dvare būtų galima organizuoti įvairias stovyklas, nuomoti kambarius poilsiautojams. Iš antro aukšto atsiveria gražus vaizdas į Kaliningrado sritį. Kieme sutvarkysime tvenkinį.

Rūsyje būtų galima laikyti įvairią produkciją ar spausti sultis.

Turime visokių idėjų, ir esu įsitikinęs, jog jas įgyvendinsime“, – tvirtai kalbėjo Gudkaimio bendruomenės vadovas.

Ramūnas prisipažino, kad pasitikėjimo teikia jau įgyvendinti projektai, kurie džiugina viso Gudkaimio gyventojus.

Gudkaimio bendruomenė prieš penkerius metus pirmoji puolė į pagalbą gretimame Šikšnių kaime nelaimės ištiktiems daugiabučio gyventojams.

Tąsyk per vasario speigus Šikšnių aštuonbutyje dėl nutekėjusių dujų nugriaudėjo galingas sprogimas, o po to kilo gaisras.

Sprogimas išgriovė keturis antro aukšto butus ir visiškai nuplėšė stogą.

Laimė, aštuonbučio gyventojai išvengė mirtinų traumų.

Tądien R.Žemaitis iš darbo į namus pro aštuonbutį važiavo, kai ką tik buvo driokstelėjęs sprogimas.

Gudkaimio bendruomenės pirmininkas buvo pirmasis ėmęsis organizuoti pagalbą nukentėjėliams.

Ramūnas tuomet pasakojo, kad per pusantros dienos apylinkių žmonės paaukojo maždaug keturis tūkstančius litų.

Į bendruomenės namus aukotojai nešė drabužių, patalynės bei kitų būtinų daiktų, nes aštuonbučio gyventojai iš namo į šaltį išbėgo kaip stovi.

Padedant įvairioms institucijoms namas buvo atstatytas tų pačių metų rudenį.

Prieš kurį laiką Gudkaimio bendruomenė ėmėsi iniciatyvos padėti kaime gyvenančiai vienišai motinai ir kreipėsi į televizijos laidą „Bėdų turgus“, prašydami įvesti vandentiekį.

Problema buvo išspręsta bendromis jėgomis. ˙