To dar nebuvo: „nematomi“ JAV naikintuvai nusileido Šiauliuose

2016 m. balandžio 27 d. 13:12
Tokių lėktuvų Lietuva dar nematė. Trečiadienį po pietų Aviacijos bazėje greta Šiaulių nusileido brangiausi pasaulyje ir vieni moderniausių JAV kada nors turėti sunkiai radarams pastebimi penktosios kartos naikintuvai F-22 „Raptor“. Galima net neabejoti, kad šis vizitas suerzins kaimynines valstybes rytuose ir jau traukia jų žvalgybų tarnybų dėmesį. Tad kas per paukštis šis plėšrūnas ir ką jis veikia Europoje?
Daugiau nuotraukų (22)
Penktos kartos naikintuvus F-22 „Raptor“ JAV į Europą pasiuntė jau antrą kartą, o į Lietuvą jie atskrido praėjus porai savaičių po dislokavimo Aviacijos bazėje Lenkenhite (Anglija). Pirmą kartą į Europą, atsakant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, šiuos orlaivius JAV buvo pasiuntusi pernai. Rugpjūtį keturi naikintuvai F-22 bendroms pratyboms su NATO sąjungininkais buvo dislokuoti Vokietijoje bei Lenkijoje, o rugsėjį – Emario aviacijos bazėje Estijoje.
Šį kartą Senąjį žemyną F-22 pasiekė balandžio 11 d. Naikintuvams nusileidus Lenkenhite buvo pranešta, kad jie į Europą ir šį kartą atskrido bendroms pratyboms su NATO partneriais. JAV žiniasklaida teigia, kad šį kartą F-22 Europoje užsibus ilgiau nei pernai.
Penktadienį du naikintuvai F-22 ir degalų ore papildymo orlaivis KC-135 „Stratotanker“ kuriam laikui įsikūrė Mihailo Kogalniceanu aviacijos bazėje Rumunijoje. Kartu čia buvo dislokuota ir maždaug 20 karių, aptarnaujančių šiuos orlaivius.
Trečiadienį šie naikintuvai pasirodė Lietuvos padangėje. Tai pirmas kartas istorijoje, kai mūsų šalyje nusileido tokie modernūs orlaiviai.
F-22 bazės Europoje nebus
Šį vasarį JAV karinių oro pajėgų vadas Europoje gen. Frankas Gorencas duodamas interviu leidiniui „Defence News“ tvirtino, kad kol kas į Europą naikintuvai F-22 gali atskristi tik trumpam. Tais atvejais, kai jie čia pasirodo, jie naudojami pratyboms, prie jų derinama infrastruktūra, koordinuoti veiksmus su šiais orlaiviais mokosi NATO partneriai.
Tačiau generolas nemano, kad bent jau artimiausiu metu Europoje galėtų būti įkurta nuolatinė šių naikintuvų bazė.
„Bent jau šiuo metu F-22 yra įtraukti į operacijas Sirijoje. Jie turi užduočių visame pasaulyje. Aš kaip atsakingas vadovas negaliu jų reikalauti, jei neturime tam specifinio reikalo. Antra vertus, turėti F-22 čia būtų labai naudinga. Tačiau dabar mums keliamų tikslų galima pasiekti ir su kitais orlaiviais. Šių naikintuvų, apie kuriuos mes kalbame, yra tik 186. Ir gal tik 30 iš jų skirta mokymams“, – sakė gen. F.Gorencas.
Tikimasi, kad jau 2021 m. Europoje įsikurs pirmoji kito modernaus JAV naikintuvo F-35 „Lightning II“ eskadrilė. Tačiau apie F-22 bazę kalbų nėra.
„Norėčiau Europoje nuolat matyti abu naikintuvus – F-22 ir F-35. Jie puikiai vienas kitą papildo. Tačiau kol kas F-22 čia lankysis tik rotaciniais pagrindais“, – tvirtino generolas.
Varžėsi du prototipai
Naikintuvas F-22 „Raptor“ yra vienvietis penktosios kartos dviejų variklių sunkiai radarams pastebimas karo orlaivis, galintis atlikti kovines užduotis bet kokiomis oro sąlygomis. Jis buvo sukurtas specialiai Jungtinių Amerikos Valstijų karinėms oro pajėgoms ir pagal pirminį planą turėjo pakeisti plačiai paplitusius F-15 „Eagle“ bei F-16 „Fighting Falcon“.
Pirminė naikintuvo užduotis – užtikrinti viršenybę ore. Tačiau jis taip pat gali atakuoti taikinius žemėje, vykdyti elektroninių signalų žvalgybą, slopinti priešo signalus. Tai pirmasis pasaulyje penktos kartos naikintuvas, priimtas į kurios nors valstybės ginkluotę.
Pagrindinis naikintuvo gamintojas yra bendrovė „Lockheed Martin“, orlaivio gamyboje bendraujanti su bendrove „Boeing“.
Reikalavimus naujajam naikintuvui JAV karinės oro pajėgos suformulavo dar 1981 m. Po penkerių metų (1986 m.) dviem jungtinėms gerai žinomų bendrovių komandoms buvo leista vystyti naujojo naikintuvo prototipo projektus. Abi jos savo sukurtų orlaivių prototipus (YF-22 ir YF-23) pristatė po 50 mėnesių trukusių bandymų.
1991 m. balandžio 23 d. buvo paskelbtas konkurso nugalėtojas, įgijęs teisę tobulinti penktosios kartos naikintuvo projektą. Nugalėtoju tapo bendrovių „Lockheed Martin“, „Boeing“ ir „General Dynamics“ sukurtas YF-22. Buvo pripažinta, kad kitos komandos (bendrovių „Northrop“ ir „McDonnell Douglas“) sukurtas YF-23 turi daugiau „nematomo“ orlaivio („stealth“ technologija) savybių ir yra greitesnis. Tačiau laimėtojas buvo manevringesnis.
Brangiausias pasaulyje naikintuvas
Pirmą kartą į orą F-22 „Raptor“ pakilo 1997 m. rugsėjo 7 d. Jo eksploatacija pradėta 2005 m. gruodžio 15 d. 1996 m.–2011 m. pagaminti 195 naikintuvai, iš kurių 187 buvo serijinės gamybos. Iki 2011 m. F-22 programa iš viso kainavo 66,7 mlrd. JAV dolerių. Vieno orlaivio kaina siekia apie 143 mln. dolerių. Šis lėktuvas laikomas pačiu brangiausiu naikintuvu pasaulyje (brangiausiu lėktuvu pasaulyje laikomas JAV bombonešis B-2).
Iš pradžių buvo planuojama, kad JAV karinės oro pajėgos įsigis kelis šimtus tokių naikintuvų. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei dėl milžiniškos lėktuvo kainos buvo nuspręsta apsiriboti 187 orlaiviais ir prioritetą teikti naikintuvų F-35 programos vystymui.
Nors prieštaraudami programos nutraukimui 2009 m. pradžioje grupė Kongreso narių ir kreipėsi į JAV prezidentą, Senatas balsavo už biudžeto sumažinimą, o JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas pranešė apie F-22 gamybos nutraukimą 2011 m.
2011 m. gruodžio 13 d. iš bendrovės „Lockheed Martin“ angarų Džordžijos valstijoje išriedėjo paskutinis serijiniu būdu pagamintas F-22 (jo borto numeris – 10-4195).
Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Jungtinėse Amerikos Valstijose pasigirdo vis garsesnių balsų, kad reikia atnaujinti prieš 5 metus nutrauktą programą. Šį pavasarį grupė JAV įstatymų leidėjų iškėlė klausimą apie F-22 gamybos atnaujinimą ir bendro šių orlaivių skaičiaus padidinimą iki 381.
Draudžiama parduoti kitoms šalims
Siekiant apsaugoti naikintuve naudojamą „stealth“ technologiją ir kitus inovatyvius sprendimus, 2006 m. JAV kongresas uždraudė bet kokį šių orlaivių pardavimą užsienio šalims. Tiesa, kai kurie technologiniai sprendimai, panaudoti kuriant F-22, buvo pritaikyti ir modernizuojant anksčiau sukurtus F-15 ar F-16 bei vėlesniam F-35. Tačiau šiuose orlaiviuose panaudota tik tai, ką leidžiama eksportuoti.
Amerikiečių noras apsaugoti F-22 technologijas neturėtų stebinti. Tai yra kol kas vienintelis pasaulyje penktosios kartos naikintuvas, aktyviai naudojamas karinėse oro pajėgose. Kitos galingos pasaulio valstybės tokius orlaivius dar tik kuria ar juos bando ir į savo ginkluotę iki šiol neįtraukė. Pavyzdžiui, Rusija savo bandomą PAK FA/T50 į ginkluotę ruošiasi įtraukti 2017, Kinija „Chengdu“ J-20 – 2017-2019 m., o Japonija savo X-2 „Shinshin“ kol kas tik vadina prototipu ir apie serijinę jo gamybą dar nekalba.
F-22 sukurtas taip, kad atitiktų principą „pirmas aptinki – pirmas sunaikini“ („First look – first kill“). Pasiekti šio tikslo naikintuve padeda naudojamų jutiklių, integruotų radarų, situacijos analizės ir naudojamos ginkluotės derinys. Orlaivis aprūpintas sudėtinga jutiklių sistema, leidžiančia pilotui aptikti taikinį, jį identifikuoti, sekti, sukelti ir sunaikinti oras-oras tipo grėsmes (kitus lėktuvus, raketas ir pan.) dar iki to momento, kol pats bus pastebėtas.
Orlaivio matomumui sumažinti bombas ir raketas jis gabenasi vidiniuose skyriuose. Esant reikalui, raketas galima tvirtinti ir išorėje, tačiau tai mažina tikimybę išlikti nepastebėtam. Priešo radarams „nematomu“ lėktuvas tampa ir dėl jo korpusui gaminti panaudotų medžiagų, dalis kurių atsklindančius signalus tiesiog sugeria.
Gerai ginkluotas ir labai greitas
F-22 „Raptor“ ginkluotas 20 mm pabūklu M61A2 „Vulcan“ su 480 šovinių. Orlaivis gali gabenti šešias oras-oras tipo raketas AIM-120 AMRAAM, dvi to paties tipo raketas AIM-9M „Sidewinder“. Jis taip pat gali būti aprūpintas dviem valdomomis bombomis JDAM (po 450 kg) arba aštuoniomis GBU-39 (po 110 kg).
Paleisti raketas ir numesti bombas iš savo vidinių skyrių F-22 gali net ir skrisdamas viršgarsiniu greičiu.
Orlaivį valdo vienas pilotas, lėktuvo ilgis – 18,9 m, aukštis – 5,08 m, sparnų ilgis – 13,56 m. F-22 sveria 19 tūkst. 700 kg, jo maksimali pakilimo masė – 38 tūkst. kg.
Naikintuvas aprūpintas dviem turboreaktyviniais varikliais „Pratt & Whitney“ F119-PW-100, kiekvieno jų traukos jėga – 155,7 kN. Kreiserinis lėktuvo greitis siekia 1 963 km/val., maksimalus greitis – 2 410 km/val., maksimalus aukštis – 19 tūkst. 812 m, skrydžio nuotolis su dviem papildomomis degalų talpomis – 2 tūkst. 960 km, kovinis skrydžio nuotolis – 760 km, jam reikalingas 250-450 metrų ilgio pakilimo takas.
Mokymuose Jungtinėse Valstijose ar su savo partneriais F-22 dalyvauja nuo pat eksploatacijos pradžios. 2006 m. Aliaskoje įvyko didžiulės pratybos „Northern Edge“, kuriose buvo imituojami oro mūšiai tarp F-22 „Raptor“ ir F-15, F/A-18C bei F/A-18E. Vos per pirmą pratybų savaitę F-22 „numušė“ 144 tariamų priešų lėktuvus. Per tą savaitę nebuvo numuštas nė vienas „nematomas“ naikintuvas. Iš viso per dvi šių pratybų savaites F-22 laimėjo 241 tariamą pergalę, buvo „prarasti“ vos du šie lėktuvai.
Tiesa, įvairiose pratybose buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, jog triuškinantį pranašumą F-22 dažniausiai turi kovodamas dideliu atstumu iki priešininko. Artimoje kovoje jam ne visada sekasi taip gerai. Bet kokiu atveju, savo „plėšrūnišką“, puolančio iš pasalų, kol dar nebuvo pastebėtas, pavadinimą F-22 pateisino. Angliškai „raptor“ reiškia paukštį plėšrūną.
2007 m. lapkritį F-22 gavo pirmą rimtą užduotį – netoli Aliaskos krantų jie perėmė ir palydėjo prie JAV priartėjusius du Rusijos strateginius bombonešius Tu-95MS „Bear“. Šie šaltojo karo dinozaurai gali gabenti atominį ginklą. Kaip ir netrukus prie Aliaskos pasirodę Tu-160 „Blackjack“, kuriuos perimti ir palydėti irgi teko „nematomiems“ naikintuvams.
Nuo 2014 m. rudens F-22 buvo įtraukti į kovinius veiksmus prieš islamistus Sirijos teritorijoje. Nuo 2015 m. birželio šie naikintuvai įtraukiami į kiekvieną orlaivių grupę, bombarduojančią Islamo valstybę karo niokojamoje šalyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.