Gyventojų būstuose temperatūra krinta vidutiniškai vienu laipsniu per
parą, todėl patalpoms šildyti naudojama viskas, kas skleidžia šilumą, –
elektriniai radiatoriai, dujinės orkaitės ir net lygintuvai. Darosi
visiškai neaišku, kam reikėjo tiek pastangų atpiginti šilumą, jeigu
tokiu patogumu nesinaudojama.
Šilumos tiekėjai rodo pirštu į miesto valdžios buveinę – tai joje
skelbiamas ir atšaukiamas šildymo sezonas, o šiemet tai padaryti
suskubta saulei nespėjus net stipriau šyptelėti pro debesį. Netrukus
šypsnius pakeitė tiršti debesys, šalnos ir net kruša, o kauniečiai tirta
iš šalčio tiek namuose, tik darbo vietoje.
Jie net šiek tiek pavydi šiluminėse trasose įsikūrusiems benamiams,
nes būstas pastarosiomis dienomis tapo jaukesnis negu kai kurie butai.
Į panašią situaciją patekusi Vilniaus valdžia atšaukė sprendimą baigti
šildymo sezoną, tačiau išdidūs kauniečiai nieku gyvu neprisipažįsta
paskubėję.
Jų neįtikino net medikų perspėjimai, kad padaugėjo peršalimo ligomis
sergančių žmonių, o meteorologai tikro atšilimo neprognozuoja mažiausiai
savaitę. Jeigu žemę nuklotų 10 centimetrų storio sniego sluoksnis,
Kauno valdžia sprendimo ir tuomet turbūt nepakeistų.
Kauno meras V.Matijošaitis gyvena nuosavame name su autonominiu
šildymu, todėl skubotai užbaigto šildymo sezono pasekmių nepajuto. Bet
galbūt miesto valdžios aplinkoje dar liko daugiabučiuose gyvenančių
žmonių, kurie galėtų patvirtinti, kad namuose tikrai labai šalta?
Dar įdomu, kiek kainuoja elektra, kuri sunaudojama patalpoms šildyti
pačioje miesto savivaldybėje. Juk savivaldybės tarnautojams turbūt
neuždrausta naudoti elektrinių radiatorių?
Galima pamanyti, kad miesto valdžia sudarė sandorį su elektriniais
radiatoriais prekiaujančia bendrove ir visomis išgalėmis stengiamasi
įbrukti bent po vieną tokį prietaisą kiekvieno būsto šeimininkams.
Galima įžvelgti net farmacijos pramonės lobistų veiklą ir siekį
padidinti vaistų nuo peršalimo apyvartą.
Didžiausias sveiko proto blyksnis šioje istorijoje užfiksuotas
pirmadienį – savivaldybė atnaujino šildymą švietimo įstaigose ir vaikų
darželiuose. Kitiems kauniečiams priminta, kad jie gali paprašyti vėl
tiekti šilumą, – tereikia daugiau kaip pusės namo gyventojų pritarimo.
Štai čia ir glūdi didžioji paslaptis, kodėl tokiu pasiūlymu beveik
neįmanoma pasinaudoti. Tiksliau – juo Kaune galbūt pasinaudos tik kelių
namų gyventojai.
Miesto savivaldybei paskelbus šildymo sezono pradžią, automatiškai
įsijungia ir kompensacijų skyrimo už šią paslaugą mechanizmas socialiai
remtiniems žmonėms. Šildyti būstą galima net ir ištisus metus, tačiau
tuomet visiems gyventojams tenka mokėti visą kainą.
Kaip surasti žmogų, kuris sutiktų įkalbinėti garbaus amžiaus kaimynus
atnaujinti šildymą, nors toks patogumas kainuotų vos 20-30 eurų per
mėnesį? Geriau pakentėti palindus po šiltu apklotu, o prieš miegą
neužmiršti apsimauti vilnonių kojinių. Neleisime energetikams
plėšikauti!
Galima suprasti, kad politikai artėjant Seimo rinkimams pataikauja
ištikimiausiai balsuojantiems garbaus amžiaus žmonėms, tačiau Kauno
meras visada kartojo atsiribojantis nuo politikų veiklos, Seimo
rinkimuose nedalyvausiantis ir dirbantis tik dėl kauniečių gerovės.
Galbūt kaip tikras kaunietis jis taip skatina Kauno gyventojus
atsikratyti varguolių įvaizdžio ir kurtis nuosavuose namuose? Planas
neblogas, tik dar reikėtų nuspręsti, ką daryti su ištuštėjusiais
daugiabučiais ir biokuro katilinėmis, kurios centralizuotai tiekiamą
šilumą pavertė viena pigiausių šalyje.
„Laikinoji sostinė“
