Antradienį Vilniaus savivaldybėje buvo patvirtinta romų integracijos programa, numatanti skirti ypatingą globą romų šeimoms, sustiprinti policijos kontrolę, savanoriškai iš narkotikų prekeivių irštvos išsikeliančioms šeimoms suteikiant socialinį būstą Vilniaus mieste.
Trečiadienį, tarsi siekiant paskatinti norą išsikelti, Kirtimų taborą užgriuvo policijos būrys, padarytos kratos. Slėptuvėse rasta 80 dozių heroino, įtariant prekyba narkotikais sulaikyti penki čigonai – trys vyrai ir dvi moterys.
Pagaliau gyvena kaip žmonės
Tokių vaizdų nuo gimimo prisižiūrėjusi tabore gyvenanti Vida Tamaravičiūtė, kuriai jau per 50 metų (čigonai dažniausiai nežino tikslaus savo amžiaus. – Red.), kratos tądien nematė. Palikusi Kirtimų taboro pragarą ji viešėjo pas savo dukrą Naujininkuose, kurie – tarsi rojus, dar dažais kvepiančiame trijų kambarių socialiniame bute Pelesos gatvėje.
Daugiabutis, į kurį tik prieš savaitę įsikėlė 33 metų Rubinta Beržinskaitė su šešiais vaikais, iš pažiūros – tipiškas Naujininkų stiliaus namas su šiam Vilniaus rajonui būdinga aplinka. Šalia stūkso prastos šlovės narkomanų bendrabutis, kuriame praėjusių metų lapkritį po įspūdingų gaudynių policija sulaikė garsųjį bėglį – Igorį Molotkovą. Apšiurusios, necenzūriniais užrašais išmargintos laiptinės, priplėkęs oras.
Tačiau laiptinė kaimyniniame name, į kurį įsikėlė pirmoji, parodomoji romų šeima – išdažyta šviežiais dažais, tvarkinga. Už naujai įstatytų durų – trys kambariai, kuriame laksto švarūs, džiugūs juodaakiai čigoniukai. Šeši Rubintos vaikai, trys mergaitės ir trys berniukai, augs nematydami taboro baisybių.
Mokyklinio amžiaus vaikai lanko mokyklą. Rubinta teigė, kad Naujininkų pagrindinėje mokykloje jie nepatiria patyčių, rasistinių išpuolių.
Už savivaldybės lėšas suremontuoti kambariai – tvarkingi, nors po juos laksto labai judrūs šeši vaikai. Žurnalistai pas Rubintą apsilankė iš anksto neįspėję.
Daugiavaikės mamos veidas – tarsi nušvitęs, ji nė iš tolo neprimena palei stotį ar Naujininkų prekybos centrą slankiojančių čigonių su murzinais vaikais ant rankų ir prašinėjančių išmaldos arba siūlančių kontrabandines cigaretes.
Ji taip pat puikiai sutaria su kaimynais – būtent dėl šnairo vietinių požiūrio į romų tautybės kaimynystę ir kyla daugiausia kliūčių, jau ne pirmąkart pradedant integracijos programas, kurios iki šiol baigdavosi nesėkmingai.
Dar vienai iš taboro ištrūkti pageidavusiai šeimai savivaldybė buvo numačiusi butą Fabijoniškėse, bet kaimynai sukilo ir užgynė įkurtuves: taboro kaimynystėje nepakęsime!
Dabar Vilniaus savivaldybė antrajai romų šeimai įrengė butą S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje.
Baisios taboro paslaptys
Kirtimų tabore gyvenanti Rubintos motina V.Tamaravičiūtė sakė pulsianti ant kelių Vilniaus vicemerui Gintautui Paluckui, kad kuo greičiau skirtų socialinį būstą jos jaunesniajai dukrai Milanai, su vaikais vegetuojančiai tabore.
„Man galia vaikų ir jaunos moters, juk pražus jie tame baisiame tabore. Aš pati, senbuvė, prieš eidama miegoti galvoju, ar atsibusiu gyva, ar su peiliu pašonėje. Taboras niekada nebuvo rojus, bet dabar ten tikras pragaras. Slankioja ir pakampėse merdėja narkomanai, nuolatinės girtuoklystės, muštynės. Nebėra to tradicinio čigoniško gyvenimo, kaip jūs, lietuviai, įsivaizduojate. Būrimas kortomis, išmaldos prašymai – jau praeitis. Pagrindinis verslas tapo narkotikų prekyba. Jei anksčiau čigonai tik prekiaudavo narkotikais, tai dabar patys tapo priklausomi. Užburtas ratas: mūsų tautybės žmonių kratosi bet koks darbdavys. Tad ir telieka narkotikai ir vagiliavimai“, – savo gimtąjį Kirtimų taborą anaiptol ne šviesiomis spalvomis tapė V.Tamaravičiūtė.
Šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia apie 2 tūkst. vilniečių. Jiems turbūt patiktų šiuo atveju būti čigonais ir patekti į išskirtinę eilę, kurią sudaryti galvoja Vilniaus miesto savivaldybė, ir gauti puikiai suremontuotus butus.
Čigonų ponui viskas negerai
Vis tik neverta Vilniaus valdžiai iš anksto prikišti, kad ji sprendžia taboro problemą parodomaisiais viešųjų ryšių spektakliais, statydama savotiškus „Potiomkino kaimus“, taigi suteikdamos vieną kitą pavyzdinį socialinį būstą vienai kitai pavyzdinei, nupraustai ir pavalgydintai romų šeimai.
Svarbu, kad integracijos programa nesibaigtų parodomaisiais pavyzdžiais. Pagaliau, pabuvojus R.Beržinskaitės šeimoje ir pamačius jos laimingus vaikus dingteli mintis – net ir parodomaisiais tikslais iš taboro nagų išplėšta viena ar kita šeima gali tapti pavyzdžiu kitiems čigonams, kurie aplankę savo gentainę ir pamatę, kaip atrodo žmoniškas būstas, ir patys užsinorės gyventi kaip žmonės. Tuomet į socialinę mažumą, čigonus, ir socialinės daugumos ims žiūrėti kaip į žmones ir vadinti juos romais nuoširdžiai, o ne todėl, kad tokį etnonimą (tautovardį) nustatė biurokratinės instrukcijos.
Deja, su narkotiniu-kriminaliniu gyvenimo būdu atsisveikinti trokšta anaiptol ne visi taboro čigonai. Kirtimuose gyvena apie 400 žmonių, dauguma suaugusiųjų teisti, ne kartą bausti už narkotinių medžiagų laikymą ir prekybą kvaišalais.
Socialinės tarnybos užregistravo 19 probleminių šeimų. Kol kas tik 9 čigonų šeimos pareiškė norą išsikelti iš taboro. Vilniaus romų bendruomenės pirmininkas Stepas Visockis sakė dar neapsisprendęs, ar norės išsikelti iš taboro į butą Pelesos gatvėje, esantį „Molotkovo name“. Ponui čigonui jau parengtas suremontuotas socialinis būstas, bet S.Visockis aikštijasi.
„Nežinau dar, ar kraustysiuosi į tą butą. Nežinia, kaip kaimynai mane priims. Apskritai visas šis integracijos vajus – tik pakazucha (akių dūmimas – rus.) pieš artėjančius Seimo rinkimus. Nieko iš to nebus. Mūsų kaip nelaikė žmonėmis, taip ir nelaikys, nepriversi juk darbdavio per prievartą čigoną į darbą priimti. Tie, kurie narkotikus tabore pardavinėjo, tie ir butuose gyvendami pardavinės. Anksčiau gyvenome tabore ramiai, o dabar policija vos ne kiekvieną dieną puldinėja, namus krato. Pristatė vaizdo kamerų aplink namus už 56 tūkst. eurų. Tai pinigų švaistymas, geriau mūsų žmonių gerovei būtų davę, kultūrai, pramogoms“, – nusivylęs niurzgėjo S.Visockis.
Vilniaus valdžia globoja žolės rūkytojus?
Romų integracijos programai vadovaujantis Vilniaus vicemeras G.Paluckas portalui lrytas.lt dėstė argumentus, aiškindamas, kuo ši programa skiriasi nuo ankstesnių, kurios žlugo: „Tada su taboru buvo kovojama buldozeriniais metodais, griaunami nelegaliai pastatyti namai. Integracija tebuvo žodžiai, be veiksmų. Dabar romus ne šiaip nukreipsime į darbo biržą: socialiniai darbuotojai eis kartu pas darbdavius, tarsis. Romų šeimas globos socialiniai darbuotojai, vaikus net už rankos nuves į mokyklą“, – tikino vicemeras.
Taboro aukas, narkomanus gelbėjantis reabilitacijos centro vadovas, buvęs narkomanas Marijus Balčiūnas sakė nevienareikšmiškai vertinantis valdišką taboro išnaikinimo programą.
M.Balčiūnas teigė neatsistebintis Vilniaus valdžios veidmainiškumu: iš vienos pusės, garsiai skelbiama apie narkomanijos lizdo, taboro likvidavimą. Iš kitos pusės, duodami leidimai pasireikšti žolės rūkytojams, raginantiems įteisinti silpno narkotiko, kanapinių žolių, vartojimą.
Žolės rūkytojų akcija trečiadienį buvo surengta ir prie Seimo.
„Baisu, ką daro meras Remigijus Šimašius, leisdamas narkotikų propaguotojams rengti reklamines akcijas. Meras stumia jaunuolius į kvaišalų pragarą. Juk priklausomybės ligas tiriantys ir gydantys medikai seniai nustatė, jog tariamai „nekalta žolytė“ – tai pirmas žingsnis į stipresnius narkotikus, heroiną“, – tikino narkomanų reabilitacijos centro vadovas, ne kartą rengęs protesto žygius prieš mirtį sėjantį taborą.
Nevilties užburtas ratas
M.Balčiūnas tvirtino pritariantis bet kokioms programoms, kurios tik padės išgydyti baisią Vilniaus piktžaizdę.
„Tegul griauna tas narkotikų prekeivių lūšnas, sodina į kalėjimą, tegul gydo juos ir auklėja, duoda butus. Nors teisybę pasakius, truputį apmaudu, kad valdžia tiek dėmesio ir finansų skiria taboro žudikams, o aukoms – beveik nieko. Mūsų centre prarastą gyvenimą bando susigrąžinti taboro aukos, bet kuklios paramos sulaukiame tik iš Elektrėnų savivaldybės. Neišlipame iš skolų“, – apmaudavo M.Balčiūnas.
Jis abejoja, ar pavyks sklandžiai ir švelniomis priemonėmis išardyti narkomanijos sostinę Kirtimuose.
„Ten sukasi didžiuliai pinigai, jais finansuojama korupcija. Bent jau anksčiau čigonai nesunkiai sužinodavo apie rengiamus policijos reidus“, – sakė M.Balčiūnas.
Ar būtent dėl didelių pajamų iš nusikalstamo narkotikų prekybos verslo daugelis čigonų nenori palikti skurdžios taboro buities?
Kirtimų senbuvė V.Tamaravičiūtė mano kiek kitaip.
„Mūsų žmonės bijo, kad nepritaps normalioje aplinkoje, iš jų tyčiosis, nepriims į darbą. Juk taip ir yra. Tada užsidaro tabore, apsikvaišina narkotikais ir kitus kvaišina, tūno užsidarę savo neviltyje neįsivaizduodami, kad gali būti kitoks gyvenimas“, – liūdnai kalbėjo taboro čigonė, viešinti šviesiame savo laimingos dukros bute.
Bausmių daugėja, narkomanų – taip pat
Per 2016 metų pirmąjį ketvirtį Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto II komisariato pareigūnai, bendradarbiaudami su kitomis policijos tarnybomis ir valstybinėmis institucijomis, Kirtimų tabore bei jo prieigose atliko 65 policines priemones, iš jų 13 kartu su kitomis institucijomis.
Reidų metu per ketvirtį tabore buvo sulaikyti 535 asmenys, iš jų 413 dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir laikymo, 24 asmenims dėl narkotinių medžiagų laikymo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, nustatyti 7 narkotinėmis medžiagomis prekiavę ir jų didelius kiekius laikę asmenys.
Sulaikyta 30 paieškomų asmenų.
Surašyti 468 administraciniai teisės pažeidimų protokolai.
Vilniaus apskrities VPK informacija
