T. Žilinskas: „Pareigūnų gatvėse turi būti daugiau“

„Visuomenė nori matyti kuo daugiau pareigūnų gatvėse ir kad matomumas jų būtų didesnis. Iš tiesų, aš manau, kad mažinti pareigūnų skaičių yra netinkamas momentas, (...) ypač po įvykių Paryžiuje ir Briuselyje. Reikia žiūrėti vidinius rezervus ir peržiūrėti kabinetinių darbuotojų skaičių ir jų vykdomas funkcijas, ir galėtume iš kabinetų daugiau išvesti pareigūnų į gatves“, – interviu BNS sakė praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerijos vadovo pareigas pradėjęs eiti T.Žilinskas.

Anksčiau tvirtinęs, jog nedalyvaus artėjančiuose Seimo rinkimuose, T.Žilinskas interviu sakė, kad tai – „svarstytinas variantas“, tačiau mąstyti apie tai dar per anksti.

– Tai pirmas jūsų politinis postas. Ar tai reiškia, kad sukate į politiką? Dalyvausite Seimo rinkimuose?

– Kol kas aš pasakyčiau taip, kad dar per anksti šiek tiek kalbėti. Negaliu pasakyti griežtai nei ne, nei taip. Visų pirma, mane pakvietė vadovai ir parodė pasitikėjimą kaip profesionalu, kaip dirbančiu šioje sistemoje, ir, kaip minėjau, man yra suformuluotos profesionalios užduotys. Laikas parodys, bet variantas svarstytinas.

– Jeigu dalyvautumėte, tai kaip savarankiškas kandidatas, ar galvojate apie bendradarbiavimą su „Tvarkos ir teisingumo“ partija?

– Esu nepartinis ministras (...) ir norėčiau kol kas išlikti nepartiniu.

– Kalbant apie jūsų paskyrimo aplinkybes, kokiais argumentais „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas įkalbėjo jus būti ministru, likus pusei metų iki rinkimų?

– Partijos pirmininkas mane tiesiog pažįsta kaip ekspertą ir viešojo saugumo srities specialistą ir būtent aš manau, kad tos mano ir yra stipriosios savybės, kad esu savo srities specialistas. O kitas dalykas, aš taip supratau, kad buvo ieškoma nepartinio kandidato, taip kad atitikau tuos pagrindinius reikalavimus ir, matyt, todėl ir buvo mano kandidatūra pateikta.

– O kodėl jūs pats sutikote? Juk žingsnis į politinį postą, ypač pirmąjį, turėtų būti apgalvotas, pasvertas. Tai kokie buvo tie R.Pakso ir jūsų argumentai, kurie jus paskatino užimti tą politinį postą?

– Na, iššūkių aš nevengiu ir atsakomybės tuo labiau, dirbu viešojo saugumo srityje daugiau nei 20 metų ir matau tam tikrus klausimus, kuriuos reikėtų spręsti, ir, manau, kad galėčiau toje srityje tikrai pasiekti tam tikrų gerų rezultatų. Tai yra labiau iššūkis sau, noras padaryti kažką mūsų gyventojams, tikrai gero, matomo, apčiuopiamo, ir kartu mūsų valstybei. Tikrai tas noras išmėginti, pasiekti ir realizuoti savo idėjas.

– „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas R.Paksas BNS neatskleidė, iš kur jus pažįsta. Galbūt jūs galėtumėte?

– Neturiu ką slėpti, iš tiesų su partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininku susipažinome spręsdami darbinius klausimus ir būtent svarstydami Vidaus tarnybos statutą. Kai reikėjo ieškoti plataus politinio pritarimo šiam įstatymui, buvo šis klausimas iškeltas ir valdančiosios koalicijos taryboje, teko man rinkti medžiagą, teko kalbėti ne su vienu politiku, tada mes susipažinome ir su partijos pirmininku.

– Kalbant apie idėjas, jūs minėjote praėjusią savaitę, kad kiekvienoje Vidaus reikalų ministerijos kuruojamoje srityje išskirsite po vieną iššūkį, kurį mėginsite įgyvendinti. Tai ar jau turite juos?

– Na, kaip minėjau, apie konkrečius darbus dar nenorėčiau kalbėti, nes noriu dar aptarti su savo komanda, kurią suformuosiu, nes laikausi principo, kad vienas lauke ne karys ir vienas nieko nepadarysi, o komandinis darbas padeda pasiekti konkrečių rezultatų. Bet tam tikros kryptys, jos yra pakankamai aiškios.

Visų pirma, tai yra tolimesnis, nuoseklus Vyriausybės programos vykdymas. Ką aš matau, ko dar nepasisekė pasiekti, tai yra Greitosios medicinos pagalbos pajėgumų integravimo į Bendrąjį pagalbos centrą. Čia aš tikrai tikiuosi su taipogi neseniai paskirtu sveikatos apsaugos ministru rasti tą bendrą sprendimą. Kitas dalykas, iš tiesų žadu toliau tęsti visas pertvarkas policijoje, tik, kaip minėjau, jos neturi būti skubotos, jos turi būti aptartos su visais, tiek su pareigūnų bendruomene, tiek su socialiniais partneriais. Turi būti tų klausimų neišspręstų kuo mažiau.

Kitas dalykas, visuomenė nori matyti kuo daugiau pareigūnų gatvėse ir kad matomumas jų būtų didesnis. Iš tiesų, aš manau, kad mažinti pareigūnų skaičių yra netinkamas momentas, (...) ypač po įvykių Paryžiuje ir Briuselyje. Reikia žiūrėti vidinius rezervus ir peržiūrėti kabinetinių darbuotojų skaičių ir jų vykdomas funkcijas, ir galėtume iš kabinetų daugiau išvesti pareigūnų į gatves.

Kitos sritys. (...) Vidaus reikalų ministras kartu yra ir sporto ministras Lietuvoje, tai tikrai nemažai susilaukiau klausimų per šias kelias dienas apie galimas pertvarkas šioje srityje, nes yra rengiamas Sporto įstatymo projektas ir daug kyla klausimų dėl sporto finansavimo. Tikrai žadu artimiausiu metu pasigilinti į šią sritį ir tai bus, matyt, viena iš krypčių, kur tikiuosi pasiekti permainų ir lūžių.

Kaip jau minėjau, ir premjeras viešojoje erdvėje pasisakė, ir susitikime su Pramonininkų konfederacija buvo iškeltas klausimas dėl regioninės politikos. Čia aš pasisakau už Europos Sąjungos skiriamų lėšų skaidrų skirstymą, tikrai žadu nepasiduoti partijų spaudimui, kad kažkur reikia tas lėšas skirti į vieną ar kitą regioną.

Ir, aišku, norėtųsi lūžį pasiekti ir Valstybės tarnybos srityje, nes, kiek žinau, Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija kol kas įstrigo Seime. Tai aš tiesiog tikiuosi kalbėti ir su Seimo nariais, ir su atitinkamais komitetais, kad mes bent jau nusistatytumėme kryptis, kur mes galime susitarti, ir kad tas darbas judėtų į priekį. Jeigu valstybėje mes dabar kalbame apie socialinio modelio paketą, tai aš manau, kad valstybės tarnyboje taip pat reikia permainų. Reikia daryti priėmimą į valstybės tarnybą paprastesnį, kad greičiau galėtumėme reikiamą specialistą priimti į darbą, ugdyti jo kompetencijas, taipogi ir vadovų.

– Šiandien daug kalbama apie viešąjį saugumą, tiek turint omenyje hibridinio karo grėsmes, tiek terorizmo grėsmės kontekstą, nors jo grėsmės lygis Lietuvoje nebuvo pakeltas po Briuselio išpuolių. Gal galėtumėte konkrečiau detalizuoti viešojo saugumo problematiką, kokią jūs ją įžvelgiate?

– Iššūkių yra iš tiesų nemažai ir tai yra gyvas, nuolat kintantis dalykas. Teroro ta pati grėsmė mūsų valstybėje, ji nėra aukšta, bet aš manau, kad dėmesį reikia skirti čia atitinkamą ir visada būti pasiruošus. (...) Čia aš matau tikrai glaudų bendradarbiavimą su žvalgybos ir kontržvalgybos padaliniais. Taip pat visai neseniai buvo pasirašytas vidaus reikalų ministro įsakymas dėl vidaus reikalų sistemos įstaigų tarpusavio sąveikos, tai yra tarp statutinių tarnybų, kad veiksmai būtų koordinuojami ir bent tarp mūsų tarnybų nebūtų sumaišties.

Taip pat, kaip minėjau, dėl Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos pajėgumų valdymo. Aš manau, kad tikrai nėra normali situacija, kai įstatymas veikia 10 metų ir tas dalykas yra nesutvarkytas.

Kitas mane neraminantis dalykas, tai yra savalaikė gaisrų prevencija, ir ypatingai gyvenamųjų būstų srityje. Čia turėtumėme žymiai daugiau pastangų įdėti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tikrai turėtų skirti didesnį dėmesį būtent priešgaisrinei saugai gyvenamosiose patalpose.

– Po to, kai įvyko teroro išpuoliai Paryžiuje, policininkams buvo išdalinti „Kalašnikov“ automatai. Buvo ne vienas atvejis, kai policijos pareigūnai netinkamai elgėsi su išduotu ginklu. Ar tai nerodo sisteminių problemų, ar pareigūnai Lietuvoje moka elgtis su ginklu?

– Sisteminių ne, aš tai traktuočiau kaip pavienius atvejus. Bet nesvarbu, ar policijos pareigūnai su automatais patruliuoja gatvėse, ar be automatų, svarbiausia, kad mūsų pareigūnai žinotų, ką daryti ir kaip elgtis atitinkamoje situacijoje. Tai yra atitinkamas instruktavimas, atitinkamos žinios, ir aš manau, kad tą klausimą aptarsiu su mūsų vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų vadovais, kad skirtų atitinkamą dėmesį, o ne tam, kad išdavus ginklą mes neva jausimės saugiau.

– Kokioje stadijoje šiuo metu yra policijos reforma, kada ji bus pabaigta ir ar esate patenkintas jos eiga?

– Dabar tikrai, atsiprašau, negalėčiau tikrai labai smulkiai atsakyti, nes dirbdamas ankstesnėje pareigybėje turbūt gaudavau ne visą informaciją. Kaip aš kalbėjau, reikia užbaigti tą vykdomą reformą dėl pajėgų valdymo policijoje. (...)

Kitas dalykas, ką aš žadu aptarti su policijos generaliniu komisaru, tai tam tikrų komisariatų uždarymo klausimus, nes vieną atvejį girdėjau, kad jeigu kažkas vyksta Širvintose ar Širvintų rajone, skambinantis gyventojas prisiskambina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui. Sieksiu sužinoti visą realią situaciją. Kitas dalykas, man dirbant dar ankstesnėse pareigose, gavau nemažai nusiskundimų iš profesinių sąjungų, kad neva eiliniams pareigūnams norima pavesti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai iš tiesų noriu gauti daugiau informacijos, kas turima omenyje ir ką norima padaryti, todėl nesiryžtu kol kas dar vertinti, ar tai yra blogai, ar gerai.

Taip kad, aš manau, artimiausiu metu gavus daugiau informacijos, tada ir matysime, kiek mes toliau galime stumtis į priekį.

– Kalbant apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos reformą, artėja jos baigiamoji stadija – gegužės 1 dieną kelios VSAT pavaldžios įstaigos bus reorganizuojamos, joms tampant tarnybos struktūriniais padaliniais. Kitais metais taip turėtų nutikti su likusiomis pavaldžiomis įstaigomis. Ar jūs palaikote šią reformą? Kai kurių politikų ir valstybės vadovė Dalios Grybauskaitė ragino pristabdyti šias pertvarkas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gali pritrūkti pasieniečių pajėgumų susidūrus su migracijos iššūkiais?

– Dabar vykstančios pertvarkos, jos neįtakos labai svarbiai VSAT darbo, nes mintis ir idėja yra pereiti prie vieno juridinio asmens statuso, kad būtų kuo mažiau tų juridinių asmenų. Tai čia liečia valdymo ir administravimo dalį. Tos praktinės, taktinės dalies tai neliečia ir aš tikrai patikinu, kad bus padaryta viskas, kad mūsų tiek išorės sienų saugumas būtų užtikrintas, tiek atitinkamos priemonės būtų užtikrintos prie Europos Sąjungos vidinių sienų.

– Kalbant apie migraciją, jau prieš kurį laiką įsigaliojo ES ir Turkijos sutartis dėl migrantų iš Graikijos grąžinimo į Turkiją. Paskutiniai duomenys rodo, kad migrantų srautas iš Graikijos į Turkiją iš tikrųjų sustojo iki kelių dešimčių migrantų per dieną, palyginus su šimtais ir tūkstančiais, kurie buvo anksčiau. Ar tai reiškia, kad sprendimai valdant migracijos krizę Europoje pasiteisino?

– Dar sunku kalbėti, per trumpas laikotarpis, kai galioja ES ir Turkijos readmisijos sutartis. Reikėtų, matyt, šiek tiek laiko įvertinti... Aš tikrai džiaugčiausi, jeigu iš tikrųjų pavyko suvaldyti tuos migracijos srautus, bet matome informaciją, kad gali atsiverti kiti alternatyvūs keliai per Juodąją jūrą, Ukrainą į Lenkiją arba per Rusiją į Baltijos ir Skandinavijos šalis. Viskam turime būti pasiruošę, o laikas parodys, ar tikrai mes suvaldėme tuos srautus, ar ne. O naujausią informaciją aš gausiu šį trečiadienį, kai vyksiu į ES vidaus reikalų ir teisingumo ministrų susitikimą.

– Kalbant kita tema, ar Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos informacinių sistemų suderinimas yra baigtas? Kada visiškai neliks Greitosios medicinos pagalbos dispečerinių ir jos dispečeriai pereis į Bendrąjį pagalbos centrą?

– Dabar, aišku, sunku pasakyti, tas jau turėjo būti padaryta, nes Vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų yra patvirtintas priemonių planas. Tenka apgailestauti, kad ne visus namų darbus padarė Sveikatos apsaugos ministerija, tad, kaip minėjau, ruošiuosi artimiausiu metu su sveikatos apsaugos ministru visą šią situaciją aptarti ir tada matysime, kada galėtume čia pasiekti pažangos.

– Ar jūs matote galimybę greitai visa tai išspręsti?

– Aš tikrai manau, kad per šią kadenciją mes galime suspėti.

– Ne viena pareigūnų profesinė sąjunga gyrė pasitraukiantį S.Skvernelį ir kritikavo jus už neveiklumą. Premjeras Algirdas Butkevičius jau spėjo pareikšti, kad šios profsąjungos politikuoja, o ką manote jūs? Ar pavyks su profsąjungomis susikalbėti?

– Profsąjungų lūkesčiai yra gerai, bet kviečiu tikrai nestovėti šalia ir nežiūrėti, kada naujasis vidaus reikalų ministras suklups. Kviečiu dar kartą ir artimiausiu metu pakviesiu socialinius partnerius susitikti, prisistatysiu ir aptarsime darbus, kuriuos mes galėtumėme nuveikti mūsų pareigūnų bendruomenei.

– Kai kurios profsąjungos kritikavo, kad būtent jūsų stalčiuje ilgus metus gulėjo Vidaus reikalų tarnybos statutas, užtikrinantis geresnis sąlygas statutiniams pareigūnams.

– Tikrai noriu pataisyti ir pasakyti visuomenei, kad statuto projektas stalčiuje pas mane negulėjo. Norėčiau pabrėžti, kad būtent mano ir tuometinio mano kolektyvo dėka mes įtikinome 2011 – 2012 metais tuometinius ministrus, jog reikia keisti statutą, jog jis yra moraliai pasenęs ir reikia proveržio šioje srityje, todėl mes, kad būtų greičiau, Seimui pasiūlėme sudaryti darbo grupę ir ji buvo sudaryta, jai vadovavo Seimo narys Stasys Šedbaras. Mes aktyviai dalyvavome toje darbo grupėje, teikėme savo pasiūlymus, rašėme atitinkamas statuto dalis ir vėliau įdėjome milžiniškas pastangas, kalbant su politikais, kodėl jis reikalingas, ir kurios dalys yra labiausiai reikalingos, kad reikalinga atskira darbo užmokesčio sistema, motyvacinė sistema. Ir aš tikrai džiaugiuosi, kad jis buvo priimtas ir jau visiškai neseniai užbaigtas procesas visų poįstatyminių teisės aktų parengimo ir pasirašymo. Dabar belieka įgyvendinti.

– Tai ar galite paaiškinti, kodėl statuto priėmimas užstrigo? Parengtas jis buvo jau prieš kelis metus, o priimtas tik pernai.

– Tai buvo labai sudėtingas ir kompleksinis klausimas, aišku, jo parengimas šiek tiek užtruko, o po to labiausiai strigo finansinės dalies įgyvendinimas. Turėjome rasti kompromisą, kiek valstybė gali skirti lėšų statutui įgyvendinti.

– Buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis gana akivaizdžiai demonstravo nepasitikėjimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovu Kęstučiu Jucevičiumi, nors vidiniai patikrinimai ir neįrodė jo nepatikimumo. Ar jūs pats pasitikite FNTT vadovu?

– Matote, aš nežinau, kokios priežastys buvo ankstesnio ministro ir FNTT vadovo nesutarimų, todėl šito nevertinsiu niekaip ir nekomentuosiu. Šiai dienai galiu pasakyti, kad su FNTT vadovu aš nematau jokių problemų dirbti.