Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjas, buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas įsitikinęs, kad geras teisininkas negali būti nekūrybiškas. To įrodymas – ir „Teisininkų dienos“ (TeDi).
Tradicines Teisininkų dienas kasmet rengia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai, pakvietę E.Kūrį būti šių metų TeDi, jau 37-ųjų, globėju. Kadangi kaip tik šiomis dienomis E.Kūris buvo grįžęs iš Strasbūro į Vilnių, šio kvietimo jis negalėjo atsisakyti.
Jį priimti didžiausių profesinių aukštumų pasiekusį teisininką skatina ir sentimentai: jis yra vienas TeDi pradininkų, drauge su bendramoksliais kadaise ieškojusių saviraiškos, kuri leistų išsiveržti iš nustatytų rėmų – tuo metu, žinoma, ganėtinai ankštų.
Pirmoji TeDi, apsiribojusi vien Teisės fakulteto sienomis, buvo surengta 1980-aisiais.
„Tuomet buvau įstojęs studijuoti fizikos ir net kažkiek dalyvavau organizuojant tų metų „Fizikų dieną“, FiDi-12, – sako E.Kūris. – Kitų fakultetų – Chemijos, Matematikos – studentai taip pat rengė šaunias šventes. O beužgimstanti TeDi buvo labai lokali, apie ją už fakulteto ribų vargu ar kas nors girdėjo. Taip buvo ir 1981-aisiais, kai jau buvau Teisės fakulteto studentas. Po jos su keliais draugais ėmėme svarstyti: o negi mes negalime surengti tokios šventės kaip kiti? O gal net geresnės?“
Ta tikroji, nors formaliai jau trečioji, TeDi buvo surengta 1982-aisiais. Nors ji vadinta „Teisininkų diena“, o ne „dienos“, kaip dabar, iš tikrųjų tai buvo dviejų dienų renginių srautas. Penktadienį vyko studentų konferencija, dar pora nedidelių oficialių renginių, o pagrindine diena buvo pasirinktas šeštadienis.
Dabartiniai studentai gal nė nežino, kad anuomet šeštadieniais vykdavo paskaitos. Fakulteto dekanas prof. Ipolitas Nekrošius, nors ir buvo šiek tiek skeptiškas, sutiko, kad tą paskutinį balandžio šeštadienį mokslų nebus.
„Tais laikais atšaukti paskaitas visam fakultetui buvo tam tikra savivalė. Ir ji pasiteisino, – šypsosi E.Kūris. – Manau, kad tą rytą į paskaitas nenuėjo ir daug kaimyninių fakultetų studentų – tiek šurmulio sukėlėme.“
Automobilių stovėjimo aikštelė prie Universiteto Saulėtekio korpusų virto didžiuliu pramogų turgumi.
„Kreipėmės į visą fakultetą ir patys nustebome, kiek yra kūrybiškų žmonių, mūsų kolegų ir jų draugų“, – prisimena dabartinis EŽTT teisėjas.
Vienas studentų būrys atvažiavo arklio tempiamu vežimu persirengę čigonais ir čia pat įkūrė taborą su dainomis ir ateities būrimais. Kiti suveikė karo lauko virtuvę, suorganizavo gausybę žirnių su alumi ir visus vaišino. Dykai.
Kitais, 1983-iaisiais, metais – vėl naujas išradingumo pliūpsnis. Vienas E.Kūrio kurso draugas (deja, jau a.a.) nupiešė TeDi simbolį – Liūtuką Tedį. Galbūt kaip tik tada jis savyje aptiko dailininko gyslelę – po to dirbdamas kalėjime, šiaip niūroje įstaigoje, visas jos sienas nukabinėjo savo paveikslais.
Labiausiai laukiama būdavo šventės vakarinė dalis, į kurią veržėsi, atrodė, visas Vilnius.
„1982 m. į TeDi išplatinome, atrodo, apie tris tūkstančius bilietų – sunku ir įsivaizduoti, kaip ten visi sutilpo. Kiekviename Jungiamojo korpuso kampe, visose auditorijose, net visuose rūsiuose kas nors vyko. Žinoma, koncertai, diskotekos, bet taip pat ir aukcionai, vaidinimai – visko nesuminėsi. Vienas kolega, šiandien žinomas teisėjas, iš kažkur atsinešė keliolika šachmatų lentų ir lošė su visais norinčiais simultaną.
Kelios merginos įrengė kirpyklą: aš netikėjau, kad iš to kas nors išeis, tad apstulbau, kad visą vakarą prie jų „Barber‘s shop“ (taip jos pasivadino) buvo nusidriekusi norinčių apsikirpti eilė. Bet visą tą šurmulį kūrė ne vien studentai teisininkai – organizatoriai prikvietė ir kolegų iš kitur. Vieną diskoteką, kurią, nemėgdami disko muzikos, vadino rokoteka, vedė Rolandas Barysas ir Vidas Rachlevičius, tuo metu žurnalistikos studentai, o šiandien – žinomi žurnalistai“, – pasakoja Egidijus Kūris.
„Manau, kad devintojo dešimtmečio TeDi padėjo tapti žinomesniems ir kai kuriems tuo metu dar tik pradedantiems atlikėjams. Na, Vytauto Kernagio reklamuoti, žinoma, nereikėjo, bet grupę „Rondo“ tuo metu Vilniuje dar mažai kas žinojo – atrodo, jie dar taip ir nesivadino. Jie TeDi grojo 1983-aisiais. O dar 1982-aisiais pakvietėme Šarūną Mačiulį iš Pedagoginio instituto, vieno iš mūsų šventės organizatorių brolio draugą. „Poliarizuoti stiklai“ vėliau išpopuliarėjo su dainomis, kuriomis vienas Š.Mačiulis su akustine gitara didžiulę auditoriją įkaitino 1982-ųjų TeDi,“ – priduria profesorius.
„Savotiški buvo laikai – nieko nėra, bet jei sukiesi, ieškai, tai randi daug įdomių dalykų, kurių niekam lyg ir nereikia. Nuėjome į Lietuvos kino studijos rekvizito sandėlius. Ir radome tikrą ruletę, tuo metu vargu ar kam nors matytą dalyką. Ji buvo naudota kuriant filmą „Smokas ir Mažylis“, o po to gulėjo aplaužyta, nusitrynusiais dažais, taigi teko patiems restauruoti. Taip turbūt pirmą kartą Lietuvoje buvo viešai lošiama ruletė. Bet niekas nekontroliavo, – šypsosi EŽTT teisėjas. – Rengėme šventę sau ir visiems, urbi et orbi – miestui ir pasauliui. Buvo tikra kūryba. Visi buvo pilni netikėčiausių idėjų.“
Vėliau atėjo nauja kūrybiškų studentų karta. Tarp jų – Arūnas Valinskas, a.a. Gintaras Ruplėnas. „Jie leido TeDi laikraštį: komiksai, humoras ir visokios dviprasmiškos mintys. Nepamirškime, kad tai buvo dar Glavlito kontrolės laikai, bet kas jiems tas Glavlitas,“ – juokiasi E. Kūris.
Patekti į TeDi renginius reikėjo bilieto, ant kurio būdavo parašyta „Kvietimas“, bet jis būdavo parduodamas – žinoma, ne oficialiose kasose. Juos buvo nelengva išspausdinti – juk „kseroksų“ beveik nebuvo, o jei kokioje įstaigoje ir stovėjo griozdiškos „Era“ mašinos (kas jas šiandien beprisimena?), tai jų naudojimas buvo kontroliuojamas.
Bet išradingi studentai sugalvodavo, kaip prilįsti. Dar reikėdavo stebėti, kad niekas neprasmuktų su padirbtais kvietimais – gabių padirbinėtojų buvo.
„Patys piešėme tuos bilietus, dėliojome ant jų slaptus ženklus, kuriuos tik mūsų pačių kontrolieriai galėjo atpažinti. Bilietas-kvietimas kainavo, atrodo, du rublius ir, aišku, ta prekyba galėjo būti įvertinta kaip nelegali, – sako E.Kūris. – Šiandien tai gali atrodyti keista, bet mes ir gyvenome keistoje sistemoje. Lyg ir negalima – bet niekas nesikabina.“
Tie nelabai legalūs bilietai būdavo vienas iš būdų surinkti lėšų šventei. „Dabar viskas aišku – randi rėmėjų, reklamuoji juos ir gauni paramą. O tada nebuvo rėmėjų, bet buvo tokia keistenybė kaip „šefai“: kokia nors pasiturinti gamykla ima ir nuperka ką nors kokiai nors mokyklai, jei su jais susitari.
Arba Kino studijos sandėlininkas duoda ruletės stalą tiesiog šiaip: negi gaila, vis tiek niekam nebereikia. Na, dar per studentų profsąjungą pavykdavo gauti šiek tiek lėšų, bet čia irgi visokių gudrybių reikėjo,“ – prisimena E.Kūris.
1982-ųjų TeDi rengėjai padarė eksperimentą. Jungiamojo korpuso matomiausioje vietoje pakabino plakatą „Sąžiningumo kampelis“, šalia ant skelbimų lentos prilipdė kelis pradarytus įvairių markių cigarečių pakelius ir pasiūlė vaišintis, metant po kelias kapeikas į čia pat pritvirtintą dėžutę: „Mes visi čia sąžiningi žmonės, kas pritrūkote cigarečių – prašom, imkite ir mokėkite tiek ir tiek kapeikų už vieną.“
Po pusvalandžio dėžutėje barškėjo gal koks rublis, po valandos – nebuvo nei cigarečių, nei kapeikų, nei dėžutės. „Cigarečių markės šiandien kitos, pinigai kiti, bet vis dėlto įdomu, kaip būtų dabar,“ – juokiasi E.Kūris.
Studentiško šėlsmo paženklintos „Teisininkų dienos“ kurį laiką buvo prigesusios, vėliau vėl atgimė. Šiandien TeDi trunka visą savaitę (dėl to ir vadinamos nebe „Teisininkų diena“, bet „dienomis“) ir sutraukia daug dalyvių ir žiūrovų – ne vien teisininkų. Keitėsi šventės formatas, bet tradicija išliko. TeDi šerdis buvo ir yra konferencijos, nagrinėjančios aktualiausius iššūkius teisei. Ir, žinoma, daug pramogų.
Šių metų TeDi savaitė taip pat prasidėjo interaktyvia konferencija aktualia tema „Ar internetas turi teisę į tavo asmenybę“. Vėliau vyko tradicinis TeDi aukcionas, kurio metu studentai galėjo įsigyti neįprastų prekių – teisės fakulteto dėstytojams priklausančių daiktų ar net pramogų su jais, boulingo vakaras kartu su fakulteto administracija, futbolo varžybos su Lietuvos advokatūros komanda, protmūšis su R.Petrausku, krepšinio varžybos ir linksmiausia baigiamoji dalis su išskirtiniu dueto „Electronic I“ pasirodymu.
TeDi uždaromasis vakaras taip pat neapsiėjo be kasmet ypač laukiamos dalies – dekano prof. Tomo Davulio pasirodymo prie didžėjų pulto.
„TeDi keitėsi, nes keitėsi universitetas, keitėsi teisė, keitėsi visa visuomenė. Turbūt ir dar keisis. Vis dėlto svarbiausias dalykas nepasikeitė – noras jaustis teisine bendruomene, kurią vienija tos pačios vertybės, profesinis požiūris, bet kartu ir noras nebūti matomiems kaip vien sausi paragrafų kalėjai.
Studentai teisininkai yra kūrybiški ir tuo kūrybiškumu dalijasi su platesne bendruomene. Ši šventė – ne vien jiems patiems. „Teisininkų dienos“ buvo, yra ir, tikiuosi, bus šventė visiems, kas neabejingas teisininko profesijai ir teisei“, – sako E.Kūris apie Vilniaus universiteto Teisės fakulteto siunčiamą žinią visai Lietuvai.
