Kai 2012 metų pabaigoje buvo patvirtinta A.Butkevičiaus vadovaujama šešioliktoji Vyriausybė, ji negalėjo girtis jaunyste. Jos narių amžiaus vidurkis jau buvo perkopęs 53,5 metų.
Toji Vyriausybė solidumu gerokai lenkė prieš tai konservatoriaus A.Kubiliaus vadeliotą ministrų kabinetą – jos narių vidutinis amžius nesiekė 47 metų. Tačiau baigiantis ekonomine krize paženklintos dešiniųjų valdžios kadencijai ne vieno ministro galva pažilavo, tad nenuostabu, kad ir vidutinis kabineto narių amžius perkopė 48 metus.
Visiškai kitoks vaizdas žvelgiant į dabartinę Vyriausybę. Atsisakęs akinių bent jau iš pažiūros atjaunėjo premjeras A.Butkevičius, o ministrų amžiaus vidurkis liko toks pat, koks buvo beveik prieš ketverius metus.
Kaip pavyko išvengti to, kas bėgant metams, regis, neišvengiama?
Receptas paprastas – kelios chirurginės procedūros, vienos labiau, kitos ne tokios skausmingos. Pirmiausia be komplikacijų Vyriausybės veidą pataisė į platesnius politinius vandenis išplaukusių V.Andriukaičio ir V.Mazuronio pakeitimas už juos kiek jaunesniais ministrais.
Kiek skausmingiau vyko pokyčiai Ūkio ministerijoje, kur spalvingąją B.Vėsaitę pakeitė kiek pilkesnis E.Gustas. Užtat rezultatus – minus aštuoneri metai!
Reikalus ypač pataisė pastarojo meto įvykiai, kai sveikatos apsaugos ministro poste 62 metų R.Šalaševičiūtę pakeitė 34-erių J.Požela, o vidaus reikalų ministras 45 metų S.Skvernelis buvo priverstas užleisti kėdę beveik septyneriais metais jaunesniam pavaldiniui T.Žilinskui.
Taip ši Vyriausybė dar labiau įtvirtino bene vienintelį savo pranašumą – stabilumą. Bent jau pagal ministrų amžių.
