Priminsiu, kad ilgametę Šiaulių tarybos narę ir parlamentaro Edvardo Žakario padėjėją įklampino skandalas dėl menamo aklumo.
Paaiškėjo, kad šią socialdemokratę kamuoja ypač retas, greičiau – netgi vienetinis, negalavimas. Savo darbovietėje, per Šiaulių tarybos posėdžius, partiniuose susirinkimuose ar vairuodama automobilį V.Račienė buvo tarsi ir sveika. Bet tai nekliudė kas mėnesį iš valstybės ir savivaldybės biudžeto semti išmokas dėl 90 proc. prarastos regos.
Per kelerius metus išsemta nei daug, nei mažai – beveik 17 tūkstančių eurų. Ir tai dar nebuvo pabaiga, mat šiaulietei medikai buvo diagnozavę tokią sunkią ligą, kad negalią skyrė nebeterminuotai.
Pinigų upelį užtvenkė žurnalisto surinkti ir paviešinti faktai. Po kilusio skandalo prokuratūra netruko šią situaciją įvertinti teisiškai – pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo.
Teisiamųjų suole atsidūrė V.Račienė ir dvi medikės. Parlamentaro padėjėja tikino, kad netrukus visuomenei pateiks visus įrodymus. Tačiau socialdemokratės pažadai buvo tušti – vietoj įrodymų per metus iškilo didžiulė tylos siena.
Keista, bet ją sumūryti padėjo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjas Zigmas Kavaliauskas. Būtent jis priėmė neskundžiamą nutartį, kad ši byla bus nagrinėjama uždaruose posėdžiuose. Tokio sprendimo motyvas – neva bus gvildenami V.Račienės sveikatos klausimai. O tai yra ne kas kita kaip privataus gyvenimo klausimas!
Todėl tai, kas kalbama posėdžiuose, gali žinoti tik teisiamosios, jų gynėjai ir valstybės kaltintojas. Durys į teismo salę užvertos netgi apklaustiems liudytojams.
Į salę nebebuvo įleistas ir liudytoju apklaustas „Lietuvos ryto“ žurnalistas, dėl kurio publikacijose paskelbtų faktų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Teisėjui Z.Kavaliauskui nebuvo paslaptis, kad V.Račienė nėra vienintelė įtarimą sukėlusi Šiaulių gyventoja. Žurnalisto turimame ligonių sąraše – dar keliolika su tam tikrais politikais susijusių menamai aklų piliečių. Per apklausą teisme ši detalė buvo įvardyta, bet ji kažkodėl nepasirodė įdomi.
Klaustukų šioje istorijoje labai daug. Žinoma, kad globos namuose „Šaltinis“ guli dokumentai, liudijantys, jog V.Račienė – jokia sunki ligonė. Tą patį per ikiteisminį tyrimą patvirtino ir Vilniaus bei Kauno medikų komisijos, vienareikšmiai nusprendusios iš šiaulietės atimti neįgaliosios statusą.
Verta priminti, kad anksčiau kauniečiai medikai buvo nustatę, jog V.Račienė ne tik prarado 90 proc. regos, bet ir gyventi viena nebeįstengia. Todėl automobilį vairuojančiai šiaulietei buvo paskirta dar viena išmoka, kad galėtų pasisamdyti neįgaliosios dalią palengvinti turintį palydovą.
Tuo tarpu „neįgalioji“ it voverė lakstė globos įstaigos laiptais ir rūpinosi vaikais, automobiliu važinėjo į darbą, juo pas rinkėjus vežiojo ir neregį parlamentarą E.Žakarį.
Ar semti abiem rieškučiomis iš mokesčių mokėtojų kišenės yra privataus gyvenimo reikalas? Juolab kad byla iškelta ne dėl sveikatos, o dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo. Kada sukčiavimas tapo diagnoze, o dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas – nepagydoma liga?
Atsakymų nėra, todėl teisėjo Z.Kavaliausko sprendimas užverti teismo salės duris ir atrišo liežuvius sąmokslo teorijų kūrėjams.
Kas pasakys, kodėl teisėjas savąja mantija taip rūpestingai pridengė politikę, kuri po skandalo į teismo pastatą geba atžingsniuoti savarankiškai? Viena iškalbinga detalė: dabar šiaulietė visada rūpestingai pabalnoja nosį akiniais, kurių seniau aplinkiniai nepastebėdavo.
O gal teisėjui Z.Kavaliauskui visada itin rūpi teisiamųjų sveikata? Gal. Bet abejonių kelia praėjusių metų pabaigoje Šiaulių apygardos teisme išnagrinėta byla, kurioje kaltu dėl pasikėsinimo nužudyti buvo pripažintas medikę žirklėmis sužalojęs Tomas Butrimavičius.
Po užpuolimo ligoninės laiptinėje medikai vienbalsiai tikino net nepykstantys ant du mėnesius girtavusio ir alkoholinės psichozės ištikto paciento. Teisėjo Z.Kavaliausko tai neįtikino – teisiamajam skirta pusaštuntų metų belangėje bausmė. Dar viena iškalbinga smulkmena – ši byla buvo išnagrinėta viešuose posėdžiuose.
Sąmokslo teorijų kūrėjai vardija ir kitą detalę – nenumaldomai artėja rinkimai į Seimą. Nėra abejonių, kad vieši posėdžiai ir visuomenę pasiekę liudijimai apie V.Račienę pakenktų populiarumo kvotas jau baigiančiam išsemti E.Žakariui.
Juolab kad parlamentaras šią kadenciją jau buvo skandalingai peržengęs Šiaulių apygardos prokuratūros slenkstį. Čia politikas aiškinosi, kodėl Radviliškio kriminalistai neįgalūs surasti vagišių, iš jo sūnaus ir marčios per dvare vykusių vestuvių puotą nugvelbusių vokus su pinigais.
Vien faktas, kad parlamentaras darbo dieną prokuroro kabinete sprendė namiškių klausimus – iškalbingas ir skandalingas. Keista, kad šis demaršas prasprūdo opozicijos veikėjams pro akis ir nevirto bent bandymu surengti apkaltą.
Išjudinta buvo tik politikui tūpčiojusio Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro Aivaro Povilaičio kėdė. Itin perspektyviu laikytas teisininkas už kelias skandalingas istorijas sumokėjo didžiausią kainą – po vidinio tyrimo buvo pažemintas į žemiausio rango prokurorus.
Visa tai sąmokslo teorijų kūrėjams suteikia teisę iškelti dar vieną klausimą: ar prieš V.Račienės teismo procesą nebuvo koks barzdotas įstatymų leidėjas užsukęs ir į Šiaulių apygardos teismo pastatą?
Atsakymo į šį klausimą nėra ir nebus.Tačiau galėčiau lažintis, kad iki Seimo rinkimų V.Račienės byloje taškas nebus padėtas.
Dabar aišku tik viena – visi viešos gėdos vengiantys veikėjai galės reikalauti uždarų posėdžių. Jiems reikės tik užsiminti, kad per posėdžius ketina atvirai pakalbėti apie sveikatos reikalus ar, tarkim, lytinio gyvenimo ypatybes.
Ar visiems teisiamiesiems pasiseks taip, kaip įtakingų užtarėjų nestokojančiai V.Račienei? Tai – dar vienas klausimas, į kurį atsakymo kol kas irgi nėra.
Tiesa, jau yra žinių iš sostinės, kad už neviešuose teismuose posėdžiuose nagrinėtų bylų detalių atskleidimą neklusniems žurnalistams ruošiama belangė. Kad nelandžiotų ir nekištų nosies ten, kur išrinktiesiems nepatogu.
