Prie kontroliuojamo asmens rankos ar kojos bus tvirtinama elektroninė stebėjimo priemonė, kuri pareigūnams perduos informaciją apie asmens buvimo vietą.
Intensyvi priežiūra bus antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, pirmoji – suėmimas. Elektroninio stebėjimo priemonėmis – apykojais – iki šiol vykdyta nuteistųjų kontrolė.
Tikisi ištuštinti areštines
Dėl naujų baudžiamojo proceso kodekso pataisų ir šios priemonės taikymo Seimo nariai vieningai balsavo dar 2013-aisiais.
Anuomet nutarta, kad intensyvią priežiūrą įtariamajam prokuroro prašymu galės skirti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ši priežiūra iš karto negalės viršyti šešių mėnesių. Minėtas terminas teisėjo nutartimi galės būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas.
Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad įtariamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalės segėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės. Pažeidus šias sąlygas jam grėstų suėmimas.
Naujovės iniciatorius – buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kuris buvo įsitikinęs, kad intensyvi priežiūra turėtų tapti sėkminga alternatyva kitoms kardomosioms priemonėms, kurios skiriamos, kai nėra suėmimo pagrindų ir sąlygų.
Diegiant šią naujovę tikimasi, kad dėl to sumažės suėmimų, tad tardymo izoliatoriuje nebereikės tiek vietų laikomiems asmenims.
Parai kainuos 6 eurus
Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Arūnas Palauskas teigė, kad vieno elektroninio sekimo įrenginio nuoma parai kainuoja šešis eurus: „Kalbu apie įrangos nuomą ir sistemos išlaikymą. Jei įtariamasis nesilaikys šios kardomosios priemonės sąlygų, jam gali būti taikoma kita priemonė – suėmimas.“
Šiuo metu policija turi 100 komplektų nuotolinio sekimo įrenginių. „Jei matysime, kad įrangos vienetų skaičių reikia didinti, tokią galimybę taip pat esame numatę. Tikimės, kad teismais šias kardomąsias priemones skirs nuosekliai ir mums tam tikram laikui šimto įrenginių užteks“, – sakė A.Palauksas.
Kiekvieną įrangos komplektą sudaro trys dalys: ant kojos segamas apykojis, nešiojamas GPS įrenginys ir namų įrenginys.
„Tikimės, kad ši kardomoji priemonė bus skiriama atsakingiems įtariamiesiems, ne asocialiems, kurie atsakingai elgsis su jiems patikėta įranga – jos negadins, nelaužys ar kitaip nepakenks“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad įranga bus padalinta visoms apskritims ir tokia kardomoji priemonė bus taikoma visoje Lietuvoje.
Lietuvoje – jau ne naujiena
Vadinamieji apykojai jau prieš keletą metų tapo nuteistųjų bilietu į laivę, mat atsižvelgiant į likusį bausmės atlikimo laiką ir kitas aplinkybes, jei nuteistasis atitinka tam tikras sąlygas ir sutinka segėti elektroninį sekimo prietaisą, įkalinimo įstaigą gali palikti anksčiau.
Praėjusiais metais Kalėjimų departamentas, pasinaudojęs Norvegijos parama, įsigijo naują elektroninio stebėjimo sistemą, leidžiančią nuteistuosius prižiūrėti laisvėje.
Per beveik trejus metus Lietuvoje elektroninis stebėjimas taikytas maždaug 300 asmenų. Iš jų tik 5-6 proc. dėl įvairių pažeidimų grąžinti į laisvės atėmimo įstaigas.
