Teismas nutartyje nurodė, kad šeima dažnai būna tiek
Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek Belgijoje, todėl jiems svarbi sūnaus
pavardės rašyba, o skirtingas pavardės rašymas, su „V“
lietuviškuose dokumentuose ir su „W“ lenkiškuose bei
belgiškuose, sukelia nepatogumų. Teismui taip pat yra perduotas
analogiškas M.Runevič–Vardyn prašymas ir dėl antrojo vaiko.
Tai yra jau trečias teismo sprendimas asmenvardžių originalios
rašybos bylose, kuris įtvirtina originalią pavardės rašybą,
pranešime pažymi Europos žmogaus teisių fondas,
Kaip anksčiau skelbė BNS, už belgo ištekėjusi Lietuvos
pilietė Miglė Vantens pasiekė, kad jos pavardė santuokos liudijime
būtų įrašyta su raide „w“. Vasario pabaigoje priimtas teismo
sprendimas jau įvykdytas, kovą pavardė „Wantens“ buvo įrašyta
santuokos liudijime.
Tai – antras atvejis Vilniuje, kai Lietuvos pilietės pavardė
nelietuviškais rašmenimis įrašoma santuokos liudijime. Pirmoji
liepos pabaigoje to pasiekė taip pat už belgo ištekėjusi Lietuvos
pilietė, kurios pavardė Pauvels po teismo sprendimo pakeista į
Pauwels. Šiuo metu ji teisme siekia, kad originali pavardė būtų
rašoma ir pase.
Viešoji įstaiga „Europos žmogaus teisių fondas“, kuriam
atstovauja Evelina Baliko, tarpininkauja dar keliems pareiškėjams.
Į teismą kreipėsi prancūzo ir lietuvės šeima, kurių vaikui
Vilniaus policijos Migracijos valdyba atsisakė išduoti naują pasą
su originalia pavarde „Jacquet“, siūlydama ją keisti į į
„Jackuet“ arba „Žakė“. Kaip nurodė E.Baliko, 2004-aisiais
Lietuvoje gimusiam vaikui anksčiau buvo išduotas pasas su originalia
pavarde.
Teismui taip pat perduotas Lietuvos ir Lenkijos poeto Adomo
Mickevičiaus provaikaičio Romano Goreckio Mickiewicziaus
skundas. Jis siekia, kad Lietuvos pilietybę
turinčios jo dukters pase vardas ir pavardė būtų įrašyti su
nelietuviškomis raidėmis „x“ ir „ w“. Tuo metu už Naujosios
Zelandijos piliečio ištekėjusi Kristina Veston teismo prašo
įpareigoti Vilniaus Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti
pavardę „Weston“ santuokos liudijime.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos
piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais
rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai
kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens
dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas
įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso
puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių
rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės
pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50
tūkst. parašų.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir
santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia,
kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių
kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
