Detalesnes dingimo detales jis buvo atskleidęs per 1994 metais
Generalinėje prokuratūroje vykusią apklausą. A.Šimėnas patvirtino savo
duotus parodymus.
Sausio 12-osios vakarą, kai jau buvo aišku, kad sovietų agresija prieš
Lietuvą neišvengiama, dauguma Vyriausybės narių vakarieniavo pas
tuometį materialinių išteklių ministrą Romualdą Kozyrovičių.
A.Šimėnas iš vakarienės išėjo pats pirmasis. „Žinojau, kad rytoj laukia
darbo diena, kuriai reikia pasiruošti, ir išvažiavau į savo namus
Turniškėse“, – pasakojo A.Šimėnas.
Sugrįžęs namo premjeras sulaukė vieno ministro, jam iš balso buvo panašu
į Algimantą Nasvytį, skambučio. Ministras pranešė apie Vilniuje
prasidėjusius neramumus. Premjeras teigė apie juos jau žinojęs ir nurodė
apie situaciją pranešti Vakarų valstybėms.
Tuomet A.Šimėnas paskambino savo bičiuliui Romui Kondrotui ir paprašė,
kad jis savo automobiliu atvyktų į Turniškes. Premjeras su šeima sėdo į
tarnybinį automobilį, išvažiavo iš saugomos teritorijos ir paliko jį
prie apsaugos posto Turniškėse.
Tuomet visi persėdo į R.Kondroto automobilį ir išvažiavo pas A.Šimėno
draugą į Druskininkus. „Mačiau, kad vyksta karinis perversmas ir
valdžia bus užimta, o pasislėpęs aš galėsiu būti naudingesnis ir dirbti
Lietuvai“, – aiškino A.Šimėnas.
R.Kondrotui premjeras nurodė apie jo sprendimą pranešti Aukščiausiosios
Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui. „Tai ir buvo padaryta, tik
gal kiek užtrukta“, – aiškino A.Šimėnas.
Jis patvirtino, kad sprendimas trauktis nebuvo nei parlamento vadovybės,
nei perversmininkų nurodymas: „Sprendimą priėmiau pats savarankiškai ir
esu už jį atsakingas.“
Kai A.Šimėnas grįžo į parlamentą, premjeru jau buvo paskirtas Gediminas
Vagnorius. Du mėnesius A.Šimėnas nedalyvavo jokioje oficialioje valdžios
veikloje, dar kurį laiką gydėsi. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas
ekonomikos ministru.
