Kaip BNS sakė Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja
Ilona Jurgutienė, vasario pabaigoje priimtas teismo sprendimas nebuvo
skundžiamas ir kovą pavardė „Wantens“ buvo įrašyta santuokos
liudijime.
Tai – antras atvejis Vilniuje, kai Lietuvos pilietės pavardė
nelietuviškais rašmenimis įrašoma santuokos liudijime. Pirmoji
liepos pabaigoje to pasiekė taip pat už belgo ištekėjusi Lietuvos
pilietė, kurios pavardė Pauvels po teismo sprendimo pakeista į
Pauwels. Šiuo metu ji teisme siekia, kad originali pavardė būtų
rašoma ir pase.
Vilniaus apylinkės teismas trečiadienį taip pat pradeda
nagrinėti už Lenkijos piliečio ištekėjusios Lietuvos pilietės
Malgožatos Runevič – Vardyn prašymą gimimo liudijime įrašyti jos
sūnaus pavardę su „w“.
Kaip BNS nurodė pareiškėjai teisme atstovaujanti advokato
padėjėja Evelina Baliko, Vilniaus Civilinės metrikacijos skyrius
atsiliepime nurodė, jog palaiko tokį pareiškėjų prašymą. Anot
jos, teismui perduotas analogiškas M.Runevič-Vardyn pareiškimas ir
dėl antrojo vaiko.
Viešoji įstaiga „Europos žmogaus teisių fondas“, kuriam
atstovauja E.Baliko, tarpininkauja dar keliems pareiškėjams. Į
teismą kreipėsi prancūzo ir lietuvės šeima, kurių vaikui
Vilniaus policijos Migracijos valdyba atsisakė išduoti naują pasą
su originalia pavarde „Jacquet“, siūlydama ją keisti į į
„Jackuet“ arba „Žakė“. Kaip nurodė E.Baliko, 2004-aisiais
Lietuvoje gimusiam vaikui anksčiau buvo išduotas pasas su originalia
pavarde.
Teismui taip pat perduotas Lietuvos ir Lenkijos poeto Adomo
Mickevičiaus provaikaičio Romano Goreckio Mickiewicziaus
(Mickevičiaus) skundas. Jis siekia, kad Lietuvos pilietybę
turinčios jo dukters pase vardas ir pavardė būtų įrašyti su
nelietuviškomis raidėmis „x“ ir „w“. Tuo metu už Naujosios
Zelandijos piliečio ištekėjusi Kristina Veston teismo prašo
įpareigoti Vilniaus Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti
pavardę „Weston“ santuokos liudijime.
Civilinės metrikacijos skyriaus vadovė I.Jurgutienė BNS sakė,
kad teismams priėmus palankius pareiškėjams sprendimus, jie taip
pat nebus skundžiami.
„Be abejo neskųsime (...), nes, galų gale, yra ir Europos
Teisingumo Teismo išaiškinimas, kad žmogus gali kreiptis į savo
nacionalinį teismą ir įrodinėti, kiek pavardės rašymas,
neatitinkantis originalios pavardės rašymo, sukelia sunkumų“, –
paaiškino I.Jurgutienė.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos
piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais
rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai
kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens
dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas
įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso
puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių
rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės
pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50
tūkst. parašų.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir
santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia,
kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių
kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
