Miesto valdžia pasigyrė ištraukusi sprogdiklį iš vieno itin pavojingo sprogmens – nutraukė prieš dešimtmetį pasirašytą koncesijos sutartį su Vytauto Didžiojo tilto transporto mazgą įrengusia bendrove „Kamesta“.
Kauno mero V.Matijošaičio nuomone, ši sutartis prilygsta nesprogusiai aviacinei bombai ir tapo vienu didžiausių nusikaltimų prieš Kauną per du dešimtmečius. Nors iš pradžių skaičiuota, kad transporto mazgas kainuos apie 1,5 mln. eurų, šis projektas pavirto maždaug 17 mln. eurų našta miesto biudžetui.
Net įvertinus papildomus „Kamestos“ darbuotojų atliktus darbus, visiškai nesudėtingas objektas pagal sutartį turėjo pabrangti beveik tris kartus. Ar nekeista, kad M.K.Čiurlionio tilto transporto mazgas, kurį koncesijos būdu statė viena Klaipėdos įmonė, miestui pabrangs tik 30 procentų?
Santykiai tarp Kauno savivaldybės ir „Kamestos“ bendrovės pastarąjį dešimtmetį priminė pasisvaidymą granatomis ir bėgiojimą minų prismaigstytu lauku, kurį stebi patyręs snaiperis. Statybininkai kaltino Kauno savivaldybės tarnautojus sutarties nesilaikymu, o pastaruosius kartais apimdavo sunkiai suvokiamas dosnumas žarstant milijonus eurų.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus G.Petrausko, už transporto mazgo statybą su „Kamesta“ seniai atsiskaityta, o nutraukus sutartį pavyktų sutaupyti apie 6 mln. eurų. Miesto valdžios ketinimai gal ir geri, tačiau ne viskas taip paprasta. Ar verslininkai tikrai sutiks atsisakyti garantuoto pajamų šaltinio dar 15 metų? Panašu, kad ryžtingas sprendimas nutraukti saitus gali pavirsti dar vienu teismo procesu.
Šiame fone vadinamojo Kauno auksinio tualeto statybos istorija ir jos tęsinys – beveik šventinis fejerverkas, o ne prieštankinė mina. Jo statybai išleista tik 153 tūkst. eurų. Blogiau tai, kad miesto valdžia paskubėjo nubausti su šiuo projektu susijusius savivaldybės tarnautojus.
Kai pastarieji teisme įrodė jokio nusikaltimo statydami tualetą nepadarę, atėjo atpildo metas. Vienas buvęs savivaldybės darbuotojas dėl neteisėto atleidimo iš darbo jau prisiteisė per 66 tūkst. eurų, kitas reikalauja beveik 80 tūkst. eurų. Beveik nekyla abejonių, kad jis taip pat laimės teismo procesą, ir tuomet tualetas pabrangs dvigubai. Blogiausia žinia: prašmatnia tupykla virtęs jūrinis konteineris jau baigia surūdyti ir netrukus jį teks nugriauti.
Naujoji miesto valdžia niekaip nesuvokė, kodėl S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome reikėjo statyti tokį prašmatnų Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės paieškos ir gelbėjimo postą, kuriam išleista beveik 4 mln. eurų. Savivaldybė jį sutiko įrengti mainais už didelį žemės sklypą Europos prospekte, kuriame anksčiau buvo įsikūrę kariškiai.
Šis postas dėl įmantrių formų ir didelės kainos jau buvo pavadintas Kauno Guggenheimo muziejumi ir neabejojama, kad jį buvo galima pastatyti perpus pigiau.
Tik paskutinę akimirką buvo nutrauktas sandoris dėl „Kauno energijos“ antrinei įmonei priklausančių patalpų nuomos su konservatorių vedlio G.Landsbergio žmona A.Landsbergiene. Miesto valdžia apsižiūrėjo, kad tokia sutartis būtų nenaudinga savivaldybės įmonei. Pirmiausia – dėl finansinių priežasčių ir galimos plėtros.
Kauno meru išrinktas V.Matijošaitis pirmaisiais mėnesiais nepaliovė stebėtis, kodėl savivaldybė taip brangiai mokėjo už gatvių remontą, duobių lyginimą ir net žolės šienavimą, o kai mokėjo brangiai, neliko lėšų kitiems tikslams, kaupėsi įspūdingos skolos savivaldybės įmonėms.
Vienas turtingiausių šalies verslininkų nuolat tikino, kad savivaldybė turi pakankamai pinigų būtiniausioms reikmėms, tačiau jie kažkur negrįžtamai išplaukia. V.Matijošaitis kartu su komanda gyrėsi pastatęs užtvanką, kurios niekam nepavyks susprogdinti.
Savivaldybės stalčiuose ir seifuose turbūt dar pavyks surasti daugiau dokumentų, kurie sukels didesnį ar mažesnį driokstelėjimą.
Dar svarbiau, kad išminuotojais pasijutę miesto vadovai nepaliktų pavojingų užtaisų savo įpėdiniams. Mokslo centro statyba Nemuno saloje, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro bei Laisvės alėjos atnaujinimas, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės ir futbolo maniežo statybos – tai milžiniški projektai, kuriems bus išleista šimtai milijonų eurų. Į juos jau dabar tiesiasi daugybė rankų.
Ar būsimiems Kauno vadovams neteks raudonuoti aptikus kokį nors slaptąjį protokolą, susijusį su miesto gatvėse iškilusiais lauko reklamos stendais ar dalijimosi mažais spalvingais automobiliais paslauga?
„Laikinoji sostinė“
