Seimo vadovybė sako, jog toks sprendimas priimtas taupant
lėšas, tuo tarpu D.Kuodytė stebisi: į Afriką keliauti lėšų
yra, bet į Armėniją – negalima.
„Tai rimtas renginys, man labai gaila, kad neišleido, ką
darysi. Tai reginys, skirtas genocidų prevencijai pasaulyje, dalyvaus
Izraelio, JAV mokslininkai, kvietimas buvo vardinis, atsiųstas
Armėnijos parlamento spikerio ir užsienio reikalų ministro. Jei
ignoruojami tokie kvietimai, ką galiu daugiau pakomentuoti“, –
BNS sakė D.Kuodytė.
Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sakė, jog
vienintelis tokio Seimo valdybos šią savaitę sprendimo motyvas –
lėšų taupymas.
„Ne tik D.Kuodytės neišleidom, ir kitų Seimo narių, nes
prašė iš nenumatytų lėšų, o nenumatytos lėšos yra ant ribos,
o dar tik trys mėnesiai praėję, todėl valdyba tokį sprendimą
priėmė. Lėšos nenumatytoms komandiruotėms yra skiriamos
svarbiems, specifiniams atvejams, komitetas nesutiko dengti iš savo
lėšų, todėl nėra kuo dengti“, – BNS sakė L.Graužinienė.
„Komitetas atsisakė dengti, nes nusprendė, kad tai nėra jo
kompetencija. Bet tai ne argumentas, kad lėšos senka, į Afriką
galima, o į Armėniją – ne, čia ne argumentas“, – sakė
D.Kuodytė, tačiau nesiėmė svarstyti, kokios tikrosios priežastys,
užkirtusios kelią jai į Armėniją, kur balandžio pabaigoje
rengiamas tarptautinis forumas tema „Prieš genocido
nusikaltimą“.
Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas BNS irgi
tvirtino, jog vienintelis argumentas, kodėl parlamentarės
komandiruotei nepritarta – lėšų taupymas. Tuo tarpu pernai, kai
kelių parlamentarų prašymas siųsti juos į analogišką renginį
buvo atmestas, V.Gedvilas pripažino, kad sprendimą lėmė ir
„klausimo jautrumas“.
Pernai prašymą dėl komandiruotės į Armėniją, forumą
„Prieš genocido nusikaltimą“, buvo įteikę D.Kuodytė ir dar du
Tarpparlamentinės grupės su Armėnija atstovai. Seimo valdyba
klausimą svarstė dukart ir abu – atmetė.
Forumas Armėnijoje rengiamas minint armėnų žudynes Osmanų
imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metu. Anot Armėnijos, 1915-1917
metais nužudyta pusantro milijono žmonių, ir dauguma istorikų
teigia, kad buvo vykdytas sąmoningas genocidas.
Lietuvos Seimas 2005 metais rezoliucijoje pripažino, kad Osmanų
imperijoje buvo vykdytas „armėnų tautos genocidas“, tačiau
pasaulio valstybių diplomatijos vadovai vengia šio termino, kurį
griežtai kritikuoja Turkija.
Turkija atmeta genocido terminą argumentuodama, kad per
konfliktą žuvo iki pusės milijono armėnų ir panašiai tiek pat
turkų.
