Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas paskelbė, kad nutraukiama su statybų bendrove „Kamesta“ prieš dešimtmetį pasirašyta skandalinga koncesijos sutartis dėl Vytauto Didžiojo tilto prietilčio transporto mazgo statybos.
„Savivaldybė „Kamestos“ bendrovei per pastarąjį dešimtmetį jau yra sumokėjusi apie 7 mln. eurų, o sutartis nutraukiama siekiant išgelbėti bent dalį mokesčių mokėtojų pinigų“, – pareiškė G.Petrauskas.
Jo skaičiavimais, nenutraukus koncesijos sutarties, kurios trukmė – 25 metai, „Kamestos“ sąskaita nepelnytai pasipildytų mažiausiai 5,8 mln. eurų.
Šio transporto mazgo statybas nuo pat pradžių lydėjo keisti sumanymai ir sprendimai.
2005-ųjų sausį Kauno valdžia sumanė šį objektą, kurio pagrindą sudarė 350 metrų ilgio gatvės atkarpa, įrengti koncesijos būdu.
Toks sumanymas buvo motyvuojamas lėšų stygiumi ir nenoru didinti skolinimosi limito. Projektinių skaičiavimų duomenimis, darbai galėjo kainuoti vos 1,5–1,7 mln. eurų.
Nors Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vėliau nustatė, kad konkursas juos atlikti buvo paskelbtas netinkamai, o jame dalyvavusios „Kamestos“ pasiūlymas neatitiko sąlygų, ši bendrovė vis tiek buvo paskelbta nugalėtoja ir pakviesta derėtis.
„Kamestos“ atstovai pradėjo įrodinėti, kad statybų metu sąnaudos sieks 6,3 mln. eurų, mazgo priežiūrai prireiks daugiau kaip 91 tūkst. eurų per metus, o du kapitaliniai remontai kas 10 metų kainuos po 191 tūkst. eurų.
Didesnė statybų sąmata buvo grindžiama papildomais darbais – į sąmatą buvo įtrauktas Nemuno krantinės sutvarkymas, šaligatvių tiesimas, šviesoforais reguliuojamos sankryžos bei laiptų įrengimas.
Darbai buvo palaiminti, nors dalį jų ta pati „Kamesta“ jau buvo atlikusi pagal kitą su savivaldybe pasirašytą sutartį ir net gavusi pinigus.
Suskaičiavus banko paskolos palūkanas, nuosavo kapitalo investiciją, pelno ir kitus mokesčius, per 25 metus projekto vertė išaugtų iki 17 mln. eurų.
Miesto tarybai tvirtinti sutartis buvo pateikta be priedų, todėl politikai net nelabai įsivaizdavo, kokius darbus atliks „Kamesta“ ir kaip su įmone bus atsiskaitoma.
Netikėtai atsirado pinigų
Pagal išankstinį susitarimą „Kamesta“ turėjo projektui skirti apie 1,5 mln. eurų nuosavų lėšų – atsižvelgiant į šią aplinkybę apskaičiuota ir galutinė projekto vertė, savivaldybės įsipareigojimai.
Tačiau sutartyje paskutinę akimirką atsirado punktas, kad statybų metu Kauno savivaldybė „Kamestai“ sumokės 2 mln. eurų.
Apie šią naują sąlygą nei aiškinamajame rašte, nei 2005-ųjų liepą vykusiame tarybos posėdyje nebuvo pateikta jokios informacijos.
„Kamestos“ vadovai galėjo džiūgauti – bendrovė išvengė prievolės investuoti nuosavas lėšas.
Sutartis turėjo įsigalioti po 90 dienų, „Kamestai“ įvykdžius tam tikras sąlygas.
Nors dauguma jų nebuvo įvykdyta, nepasirašytas susitarimas dėl terminų pratęsimo, tuometė Kauno valdžia sutarties vis tiek nenutraukė.
Gruodžio mėnesį „Kamestos“ vadovai atvyko į savivaldybę derybų ir pateikė koncesijos mokesčio ir jo mokėjimo tvarkos projektą.
Savivaldybės tarnautojai nustėro – pateiktuose dokumentuose buvo numatytos papildomos kompensacijos ir mokėjimai, kurių nebuvo sutartyje, tačiau tai nesutrukdė tuomečiam administracijos direktoriui Giedriui Buinevičiui pasirašyti įsakymą dėl koncesijos mokesčio mokėjimo tvarkos.
Savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Mockus raštu informavo tuometį Kauno merą Arvydą Garbaravičių, kad nevalia be tarybos sutikimo keisti sutarties sąlygų – bus pažeidžiami įstatymai.
Kauno tarybos nariai taip pat pasijuto mulkinami. Jie viešai pradėjo kalbėti, kad „Kamestai“ per 25 metus numatyti sumokėti beveik 6 mln. eurų nepagrįsti jokiais dokumentais.
Taryba nusprendė imti paskolą, galutinai atsiskaityti už darbus ir nutraukti sutartį su „Kamesta“.
Šios bendrovės atstovai nesipriešino, tačiau vis nepavykdavo užbaigti statybos darbų, o po 2007-aisiais vykusių rinkimų pasikeitė dauguma Kauno tarybos narių.
Pribloškė skaičiai sąskaitose
Transporto mazgas buvo baigtas įrengti tik 2008 metais ir pripažintas tinkamu naudoti, o tada Kauno savivaldybę pasiekė pirmoji „Kamestos“ finansininkų išrašyta sąskaita. Už keturis mėnesius jie pareikalavo sumokėti beveik 0,5 mln. eurų.
Savivaldybės tarnautojai patyrė nedidelį šoką, tačiau netrukus pradėjo aiškintis, kaip susidarė tokia suma, ir pirmiausia paprašė pateikti Nemuno krantinės projektavimo dokumentus ir statybos leidimą.
„Kamesta“ jų išvis neturėjo, o įmonės teisininkai mėgino aiškinti, neva transporto mazgo pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažintas ir krantinės teisėtumas.
Kol vyko susirašinėjimas, Kauno savivaldybę pasiekė nauja „Kamestos“ sąskaita – už tris mėnesius reikalaujama sumokėti apie 260 tūkst. eurų.
Sutaikymo komisijoje vėl sutarta nutraukti sutartį, jeigu savivaldybė sumokės „Kamestai“ faktiškai patirtas išlaidas, tačiau niekaip nepavyko susitarti dėl sumos.
Tuomet įmonės teisininkai kreipėsi į Kauno apygardos teismą reikalaudami pripažinti, kad savivaldybė sutartį nutraukė neteisėtai ir privalo apmokėti pateiktas sąskaitas.
Teismai „Kamestos“ neapgynė, jos atstovai pradėjo ruoštis taikos sutarčiai ir karštligiškai ieškoti, kaip pagrįsti milžiniškas išlaidas.
Pasak savivaldybės teisininkų, tai buvo daroma itin primityviai, pateikiant sunkiai suvokiamus duomenis.
Štai darbų aktuose nurodyta, kad hektaro ploto sklype buvo atvežta, išpilta ir išlyginta 140 tūkst. kubinių metrų grunto.
Vadinasi, šioje vietoje turėjo atsirasti maždaug 14 metrų aukščio grunto kalnas.
Kova persikėlė į teismus
Kauno savivaldybė ir „Kamesta“ daugybę kartų mėgino ginčą išspręsti teismuose arba pasirašydamos taikos sutartį, tačiau pasikeitus miesto valdžiai kaskart atsirasdavo naujų aplinkybių ir išspręsti šio galvosūkio nepavykdavo.
Pastarąjį kartą taikos sutartis buvo sudaryta 2012-ųjų pabaigoje ir pavirto dar vienu skandalu.
Tuometis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas „tvarkietis“ Vygaudas Molis pasirašė sutartį, pagal kurią savivaldybė įsipareigojo „Kamestai“ per pusmetį sumokėti apie 3,5 mln. eurų, nors biudžete nebuvo numatyta tokių pinigų.
Tuomet „Kamesta“ kreipėsi į antstolę ir ji areštavo savivaldybės sąskaitas. Savivaldybei dar teko sumokėti ir jai, taip pat delspinigius už neįvykdytus įsipareigojimus.
Kauno savivaldybės pateiktus duomenis apie „Kamestos“ atstovų veiksmus ėmėsi tirti FNTT ir Kauno apygardos prokuratūra, tačiau prokurorai ikiteisminį tyrimą nusprendė nutraukti.
Savivaldybės teisininkai šį sprendimą apskundė teismui ir po ilgai trukusio proceso šventė pergalę – ikiteisminiam tyrimui nutraukti nebuvo pagrindo.
Netrukus jis turėtų būti atnaujintas.
Tvaikas – stipresnis nei auksinio tualeto
Visvaldas Matijošaitis
Kauno meras
„Ši istorija – tai didžiausias nusikaltimas miestui per du pastaruosius dešimtmečius, o jos skleidžiamas tvaikas yra nepalyginti stipresnis negu vadinamojo auksinio tualeto.
Prieš dešimtmetį pasirašytą koncesijos sutartį galima pavadinti užprogramuota vagyste iš miesto biudžeto, vykusia daugybę metų.
Niekas visame pasaulyje turbūt nėra regėjęs tokios sutarties ir kitų su ja susijusių susitarimų. Tokiems dokumentams pritarti galėjo tik kvailiai arba asmeninės naudos turėję žmonės.
Kaunas jau prieš trejus metus atsiskaitė už transporto mazgo įrengimą ir nemokės trigubai didesnės sumos. Turime visas sąmatas ir žinome tikrąją projekto vertę, todėl nusprendėme uždaryti šią šėryklą, kurioje norima maitintis visų kauniečių pinigais.
Sutartis su koncesininku turi būti galutinai nutraukta, o miesto biudžetas išvaduotas nuo protu sunkiai suvokiamų įsipareigojimų.“
Grasina dar vienu teismo procesu
Valentinas Marcinkevičius
„Kamestos“ generalinis direktorius
„Kauno valdžios sprendimas nutraukti koncesijos sutartį pernelyg nenustebino, nes šioje istorijoje patyrėme daugybę sunkiai paaiškinamų dalykų.
Bandėme taikiai išspręsti konfliktą, tačiau savivaldybės atstovai atsisakė sumokėti tai, kas numatyta sutartyse, ir pinigų nemoka jau dvejus pastaruosius metus.
Sutartys galioja ir jas reikia vykdyti. Koncesijos sutarties nutraukimo sąlygos yra aiškiai apibrėžtos, todėl savivaldybės privalo jas vykdyti, tačiau didelė tikimybė, kad įmonei savo pozicijas vėl teks ginti teisme.“
