Žvalgyba įvardijo grėsmes Lietuvai ir palankius veikėjus Rusijai

Taip teigiama trečiadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Augant terorizmo grėsmei, mažės Vakarų šalių dėmesys Rusijos vykdomai agresyviai politikai, migracijos krizė toliau skaldys ES vienybę“, – rašoma trečiadienį paskelbtame dokumente.

Jame nurodoma, kad didžiausią pavojų Lietuvai kelia Maskvos „imperinės ambicijos“ ir Rusijos pasirengimas greitai permesti kariuomenę, kartu pripažįstant, kad jėgos demonstravimas Baltijos jūros regione pernai sumažėjo.

Kaip skelbiama AOTD ataskaitoje, Lietuvoje yra įvairiomis sąmokslo teorijomis tikinčių judėjimų sekėjų, kurie skelbia neva destruktyvios Vakarų civilizacijos eros pabaigą ir laukia naujos, dvasingos Rusijos atgimimo. Tai atitinka Kremliaus režimo propaguojamą ekspansinę Rusijos, kaip unikalios Eurazijos civilizacijos, ideologiją.

AOTD pabrėžia, kad šie judėjimai kol kas negausūs, jų sekėjai Lietuvoje viešojoje erdvėje aktyviai reiškia politinę paramą agresyviai Rusijos užsienio politikai, kai kurie dalyvauja prorusišką šovinizmą ir ekstremizmą propaguojančiose sukarintose stovyklose.

Vienu pavyzdžių galima laikyti „Visuomenės saugumo koncepciją“, kuria tikintys asmenys mano, kad galima atkurti Rusijos galybę, nugalėti „destruktyvius“ Vakarus, ir palaiko Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką.

„Visuomenės saugumo koncepcijos“ idėjas Lietuvoje skleidžiantis Laurynas Ragelskis kuruoja antivakarietiškų ir prorusiškų straipsnių iš įvairių interneto tinklapių platformą lietuvių kalba – Ldiena.lt.

Rusijai parankūs politiniai visuomeniniai judėjimai suaktyvėjo 2015 m. ir save vadina „nesistemine opozicija“.

Aktyviausios iš šių organizacijų – politinė partija „Socialistinis liaudies frontas“ (SLF). Rolando Paulausko vadovaujamas neformalus judėjimas „Mūsų gretos“ bei grupė, propaguojanti minėtą „Visuomenės saugumo koncepciją“, kuriai atstovauja Vaido Lekstučio koordinuojamas sambūris „Būkime vieningi“. Didžiausią dėmesį šios organizacijos skyrė prorusiškos propagandos sklaidai lietuviškame internete.

Daugiausia ši informacija platinta per interneto svetaines „ekspertai.eu“, „ldiena.lt“, „sauksmas.lt“, „revoliucija.org“, „slfrontas.lt“, „sarmatas.lt“, „versijos.lt“, „laisvaslaikrastis.lt“. Didelis dėmesys platinant šią informaciją skirtas ir socialiniams tinklams, „Youtube“. Šias jėgas bando konsoliduoti Zigmas Vaišvila, kuris per pastaruosius keletą metų tapo vienu dažniausiai Lietuvos prorusiškoje bei Rusijos Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje cituojamų Lietuvos politikų.

AOTD pažymi, kad praėjusių metų birželį įvyko Zigmo Vaišvilos ir Seimo nario Audriaus Nako organizuotas forumas „Mūsų valstybės tikslas“, kurio dalyviai susibūrė į vadinamąją „Birželio 3-iosios grupę“ (B3).

Grupė siekia sukurti oficialiai registruotą politinę organizaciją, tačiau beveik jokios įtakos Lietuvos visuomenei neturi. Nepaisant to, jos veikla naudojasi Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, formuodama nuomonę, kad Lietuvoje veikia gausi “nesisteminė opozicija“, kuri nesutinka su Lietuvos pasirinkta vakarietiška orientacija ir vykdoma užsienio politika.

Sugrįžti į didžiąją politiką siekia ir buvęs SLF pirmininkas Algirdas Paleckis, kuris tik formaliai nutraukė ryšius su šia organizacija.

Praėjusį metų rudenį Rusijos užsienio reikalų ministerijos įgaliotinis žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės klausimais Konstantinas Dolgovas viešai pareiškė esąs labai susirūpinęs Lietuvos lenkų padėtimi dėl „Lietuvos valdžios vykdomo jų lietuvinimo ir naikinamų lenkų mokyklų Lietuvoje“.

Tokiais pareiškimais apie neva persekiojamas tautines bendruomenes siekiama diskredituoti Lietuvą tarptautinėje erdvėje.Rusijos tėvynainių politikos tikslus atitinka ir kai kurių lenkų bendruomenės atstovų veikla bei reikalavimai suteikti išskirtines teises Pietryčių Lietuvos gyventojams.

Atskirais atvejais jų reikalavimai ir pasisakymai atitinka Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką ir nuostatas, nesuderinamas su Lietuvos valstybingumo interesais.

Pavyzdžiui, etninę priešpriešą Baltijos valstybėse kurstančioje prorusiškoje propagandinėje žiniasklaidoje yra skelbti pasisakymai, kuriais neatmetama galimybė kurti lenkų ir rusų kultūrines autonomijas Baltijos valstybėse ir grasinama imtis kraštutinių priemonių savo teisėms ginti.

Tarp tokių pasisakymų autorių minima ir Šalčininkų rajono lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkė Renata Cytacka.

Pernai Valstybės saugumo departamento (VSD) siūlymu į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą įtraukta trigubai daugiau asmenų nei užpernai.

„2015 metais VSD siūlymu į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą buvo įtraukta tris kartus daugiau asmenų nei ankstesniais metais. Nustatyta, kad šie asmenys gali būti susiję su priešiška užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veikla, teroristinėmis ar ekstremistinėmis grupuotėmis, užsiimti kita, konstitucinei santvarkai pavojų keliančia, veikla“, – rašoma VSD ataskaitoje.

Diagrama rodo, kad daugiausia tyrimų, pagal kuriuos uždrausta atvykti į Lietuvą, buvo atliekama dėl konstitucinės santvarkos apsaugos (66 proc.), tuo metu dėl kontržvalgybos – 16 proc., terorizmo – irgi 16 procentų. Dar 2 proc. tyrimų buvo susiję su ekstremizmu.

Nacionaliniame nepageidaujamų asmenų sąraše esančių ir pastaruoju metu įtrauktų asmenų skaičius nežinomas. Tačiau viešai žinoma apie keletą pernai Lietuvoje nepageidaujamais paskelbtų asmenų.

VSD skelbia, kad pernai atliko teismo sankcionuotus veiksmus 1 tūkst. 953 asmenų atžvilgiu, dažniausia fiksuota jų elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija. 2014 metais VSD atliko tokius veiksmus 1 tūkst. 884 asmenų atžvilgiu.

Iš pernai stebėtų asmenų 1 tūkst. 17 yra Lietuvos piliečiai. Palyginti su 2014 metais, jų nežymiai sumažėjo, o išaugo teismo sankcionuotų veiksmų ne Lietuvos piliečių atžvilgiu – 904, juridinių asmenų atžvilgiu – 32.

Užpernai atitinkamai VSD akiratyje buvo 816 užsieniečiai ir 26 juridiniai asmenys.

Iš viso pernai VSD suteikė 26 tūkst. 510 išvadų ir konsultacijų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, iš jų 721 buvo neigiamos. Daugiausia konsultuota dėl užsienio piliečių migracijos – pateikta 18 tūkst. 392 išvados, iš jų 679 buvo neigiamos. Tai reiškia, kad departamentas rekomendavo neleisti jiems atvykti į Lietuvą ar neišduoti leidimo gyventi šalyje.

Pernai tikrinant valstybės tarnautojų reputaciją ar tinkamumą pareigoms iš 4 tūkst. 495 patikrintųjų buvo 19 neigiamų išvadų, sprendžiant dėl pilietybės suteikimo iš 2 tūkst. 211 išvadų – 17 buvo neigiamos, viena neigiama išvada pateikta dėl apdovanojamų asmenų, bendrai tokių išvadų buvo 202.

2014 metais VSD išvadas ir konsultacijas teikė dažniau – iš viso jų buvo 28 tūkst. 227.

Pasirengimui prieš Baltijos šalis – viena arba dvi paros

Dokumente nurodoma, kad kova su terorizmu ir migracijos krizė šiemet turėtų būtų vieni svarbiausių Europos Sąjungos, NATO ir daugelio valstybių darbotvarkėje, ir „tai, tikėtina, turės neigiamų pasekmių Lietuvai, nes dėl jų mažės dėmesys saugumo situacijai Rytų Europoje ir augs rengimasis bendradarbiauti su Rusija“.

„Rusija mėgina įtikinti Vakarus, jog nuoširdus bendradarbiavimas kovoje su terorizmu ir sprendžiant kitas tarptautinio saugumo problemas galimas tik NATO atsisakius gynybos įsipareigojimų bei pajėgumų didinimo Rytų Europoje“, – rašoma dokumente.

Anot institucijų, pernai Maskvos užsienio politikos agresyvumas augo, o patirti ekonominiai sunkumai tik nesmarkiai apribojo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą.

Kita vertus, pastebima, kad, lyginant su 2014 metais, karinės jėgos demonstravimas Baltijos jūros regione sąlyginai sumažėjo, o tai galėjo lemti finansavimo problemos, įsitraukimas į operacijas Sirijoje ir Ukrainoje ar „demonstruojamas tariamas konstruktyvumas“, siekiant sutelkti dėmesį į Siriją.

Analizuodamos Rusijos karinį pasirengimą, Lietuvos žvalgybos institucijos atkreipė dėmesį, kad Maskva yra pasiruošusi itin greitai permesti pajėgas, o karo metu – izoliuoti konkretų regioną.

„Rusija siekia, kad jos karinės reakcijos laikas būtų gerokai trumpesnis už NATO. Ji jau šiuo metu gebėtų per 24-48 val. sugeneruoti ir perdislokuoti pajėgumus, kurių pakaktų pradėti kovos veiksmams prieš Baltijos valstybes“, – rašoma dokumente.

Dokumente pažymima, kad „galimo konflikto su NATO kryptimis (Baltijos, Juodosios, Barenco jūrų regionuose) Rusija siekia sukurti visumą karinių priemonių, kurios krizės kilimo ar karo atveju turėtų izoliuoti konflikto regioną, maksimaliai apriboti oponento pajėgų patekimą ir galimybes veikti regione“.

Anot Lietuvos pareigūnų, Rusija taikosi ne tik į oponentų karinius pajėgumus, bet pirmiausia – į politinę valią.

„Rusijos vertinimu, kryptingai vystant sukurti efektyvūs pajėgumai, netgi nusileisdami bendrajam NATO koviniam potencialui, maksimaliai apsunkintų NATO veiksmus konflikto regione ir visų pirma pareikalautų iš Aljanso narių politinės valios prisiimti didelius kovinius nuostolius, kurie būtų neišvengiami plečiantis konfliktui“, – pažymi žvalgybos analitikai.

Teroro grėsmė Lietuvoje išliks maža

Lietuvos pareigūnų vertinimu, šiemet teroristinių išpuolių Vakarų Europos valstybėse tikimybė didės, bet Lietuvoje pavojus išlieka mažas. Žvalgybos institucijos pernai nenustatė šalyje veikiančių teroristinių ar ekstremistinių organizacijų, neturima duomenų apie Lietuvos piliečių dalyvavimą konfliktų regionuose Sirijoje ir Irake.

„Tiesioginė teroristinių išpuolių tikimybė Lietuvoje artimiausioje perspektyvoje išliks maža. Ilgalaikėje perspektyvoje terorizmo grėsmė Lietuvai gali išaugti dėl terorizmo grėsmės didėjimo ES valstybėse ir musulmonų bendruomenių radikalizacijos“, – rašoma vertinime.

Pernai „Islamo valstybės“ grupuotės išplatintame skaitmeniniame žurnale ir vaizdo medžiagoje Lietuva buvo paminėta tarp koalicijoje prieš organizaciją dalyvaujančių šalių, bet, anot Lietuvos žvalgybos, šis paminėjimas „nerodo tiesioginio teroristų grasinimo“.

Migracijos krizė, anot vertinimo, daugiausia pavojaus kelia todėl, kad ji skaldo ES vienybę ir „skatins ieškoti sąlyčio taškų su Rusija“.

„Taip pat negatyvų poveikį turės tai, kad migracijos krizė gali gilinti susipriešinimą visuomenėse, sukelti ksenofobišką reakciją ir didinti populistinių radikalių pažiūrų partijų populiarumą“, – perspėja žvalgybos institucijos.