Priešistorė tokia: Sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje visuomenei neva svarstyti pateiktas įsakymo projektas – medicinos norma „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.
Iš pirmo įspūdžio – miela ir kilnu, nes įsakymas padėtų apibrėžti plastikos ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistų pareigas ir kompetencijos ribas. Prie daugybės kitų niuansų, jame numatoma, kad šie specialistai turės gebėti atlikti vyrų ir moterų lyties operacijas (punktai 17.42, 17.43, 17.44, 17.45).
Nenurodoma, kad jas galima būtų daryti tik esant būtinybei, jei, pavyzdžiui, grėstų pavojus gyvybei. Vadinasi, galima būtų imtis keisti, o gal šalinti organus dėl paprasčiausių aikštingo paciento įnorių. Tarkime, tai klaidinga interpretacija. Tarkime, formuluotės bus dar tikslinamos, keičiamos.
O kas, jei iš tikro tą akibrokštą patyliukais ketinama tekštelėti kaip šlapiu nuo urinos skuduru mokesčių mokėtojams į veidą? Į tai sureagavę teisininkai ir gydytojai rūpestį pradeda rodyti ne nuo to galo. Jie vynioja reikalą į vatą ir viso labo projekte mato trūkumų.
Pavyzdžiui, esą nėra aptartas laikotarpis, per kurį savo įgeidžius išreiškęs kvaišena būtų stebimas ir vertinama, ar jo ultraseksualinės svajos nepakeitė krypties. Nepagalvota ir apie chirurgų ir psichiatrų bendradarbiavimą šioje pikantiškoje situacijoje. Nerimaujama, ir kas turėtų atsakyti, kai po operacijos atsipeikėjęs lyčių paklydėlis ims kaltinti gydytojus jį suluošinus.
Bet įdomu, kaip pakrikusi fantazija, kuri žmogaus negydo, o tik leidžia dar labiau kerotis jo kompleksams, kaprizams ir ligoms, išvis gali skintis kelią į diskusijas? Maža to, per teisės aktus ir mokesčių mokėtojų galvas!
Leiskime sau pafantazuoti ir mes: jei Lietuvoje būtų įteisintos lyties keitimo operacijos ir jos būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto, uždirbantiems iš savo veiklos ar verslo gyventojams atsirastų pavydėtinai puiki proga išsisukinėti nuo mokesčių.
Juk racionaliai ir blaiviai mąstantis, svarbiausia, sąžiningas pilietis – o juk lietuviai tokie ir yra, jei vadovautumėmės Didžiosios Britanijos mokslininkų grupelės išvadomis – negalėtų prisiversti teikti labdarą ir taip apsirijusiems farmacijos koncernams bei jų baltachalačiams tarnams, kurie lobtų ne iš pagalbos sergančiajam, o iš žmogaus nelaimės ir tyčinio jo kūno žalojimo.
Atrodė, kad mokesčių mokėtojų pinigai farmacijos pramonei maitinti jau įžūliau negali būti panaudoti įteisinus dirbtinio apvaisinimo rėmimą, kai Lietuvoje – ir taip daugybė pamestų, apleistų vaikų, tegul juos ir globoja negalintys susilaukti „savųjų“, tegul tokiu atveju pirmiausia lengvatos suteikiamos jiems.
Vis dėlto reikalavimas įteisinti ir pateisinti moters sveikatą alinančias dirbtinio apvaisinimo procedūras atrodo tik kaip kuklus ir tikrai menkas, kai kada net gerai arba optimistiškai pasibaigiantis demografinis projektas, palyginti su užmoju propaguoti ir finansiškai remti lyties keitimo absurdą.
Jis tik dar kartą paliudija, kad pasaulis knibžda įvairiausių būtybių, negalinčių atskirti instinktyvių poreikių nuo lepių užgaidų, o svajonių – nuo pavojingos manijos. Problema ta, kad įsijautę į savąjį „Aš“ homo sapiens nemoka atsisakyti ir paleisti savo norų, net jei jie prieštarauja fizinėms galimybėms, gamtos dėsniams ir sveikam protui.
Anksčiau buvo madingi napoleonai – eilės šių veikėjų laukdavo prie ir taip jų „kolegų“ užgrūstų palatų. Šiandien planetoje ima veistis moterys katės, moterys barbės, vyrai kenai, vampyrai. Jie neišauga iš vaikiškų žaidimų, gyvena su savo vaidmenimis už scenos bei televizijos šou ribų, tačiau dažniau sutinkami ne sielos gydyklose, ne uždarose bendraminčių bendruomenėse, o blizgiuose kabinetuose, kur šiurpus kūno darkymas prilyginamas grožiui.
Plastikos chirurgais save vadinantys meistrai pjausto, siurbia, kapoja, tempia nukvaišusių pacientų mėsą ir odą pagal visus jų liguistus pageidavimus, kuriuos tiksliausiai galėtų aprašyti tik labai talentingas, bet irgi bent šiek tiek pačiuožęs siaubo istorijų kūrėjas.
Žinoma, tos operacijos nieko bendra neturi su gydymu arba estetikos pojūčiu. Tačiau sveikatos biznierių, kuriems ir nesvarbu žmogaus būklė ir savijauta, tikslas ir yra kuo labiau žaloti gamtos ir protelio nuskriaustuosius, kadangi tai užtikrina nesustabdomą pacientų ir jų ligų srautą.
Štai lytinių organų koregavimo scenarijus: pirma – kastracija, vazektomija arba sterilizacija, po to – nuskausminamieji, hormonai, raminamieji, antidepresantai. Kenksmingas šalutinis poveikis – garantuotas!
Tai reiškia naujas konsultacijas, vartojimą dar neišbandytų preparatų, kuriuos vaistais vadinti būtų mažų mažiausiai neetiška, naujas ligas, naujas intervencijas, po jų išrašomus naujus vaistukus, tuomet gydymą nuo jų sukeltos žalos. Daugtaškis ir taip toliau iki pat nelengvo gyvenimo galo.
Prieš porą metų buvau pateikusi pavyzdį, kokiu pragaro ratu gali virsti netramdomos žmogaus fobijos ir kokią skausmų bei problemų grandinę gali sukelti įnoris išsimėsinėti vidaus organus, kaip tai padarė reto grožio, tačiau reto proto aktorė Angelina Jolie. Ji, regis, amžiams tapo brangių medicinos eksperimentų ir aferų įkaite.
Chirurgų skalpeliai, narkotikams prilygstantys psichotropikai, psichoanalizės seansai nepalieka ramybėje tokių nelaimėlių ir tada, kai iš jų belikę tik kaulai, negaili jų šmėklų net anapus.
Tad ką jau kalbėti apie tai, kokias moralines ir fizines kančias gali patirti užsispyręs genitalijas pasikeisti arba jų atsikratyti individas. Kokia nauda iš tų operacijų jam pačiam, kol kas žmonija atsakymo nerado, nebent pasaulio žemėlapyje parodytume šalis, kuriose vadinamieji „lady boys“ entuziastingai palaiko sekso industriją ir sėkmingai verčiasi prostitucija, kad vos spėja suktis ir skaičiuoti lytiniu keliu plintančias ligas.
O štai šioje gaublio pusėje jau būta atvejų, kai po lyties keitimo operacijos dar didesnę krizę nei iki tol patyrę transeksualai troško mirti. Pavyzdžiui, Belgijoje toks Nathanas Verhelstas buvo tiek nusivylęs tarp kojų įsodinta daržove, kad net išsireikalavo eutanazijos.
Įsivaizduokite, kai tokios pavyzdinės, sakytume, pažangios istorijos persikels į dievobaimingą Marijos žemę. Sodoma ir Gomora atrodys tik kaip saldi ir tyra egzotika. Tai bus diena, kai rašysiu, kad reikalauti valstybės paramos lyties keitimo, o pabodus tampytis su nauju organu, ir pirminės lyties atkūrimo, operacijos yra dar kuklus ir tikrai menkas kaprizas, palyginti su užmoju įteisinti ir mokesčių mokėtojų pinigų skirti tauriam translyčio sukryžminimui su krūtis pasididinusia reptilija.
