Tai atskleidė Seimo Audito komiteto surinkta informacija apie biudžetinių įstaigų išlaidas darbo užmokesčiui, transportui, kvalifikacijos kėlimui, reprezentacijai, komandiruotėms.
Daugiausiai pernai didėjo išlaidos įvairiems samdomiems ekspertams ir konsultantams. Kaip rodo tyrimas, pernai išlaidos ekspertams šoktelėjo net 85 proc. arba 5,7 mln. eurų.
Kaip ir anksčiau, šioje srityje labiausiai pasižymėjo Energetikos ministerija, ekspertams pernai atseikėjusi per 7,3 mln. eurų. Antra pagal išlaidas ekspertams buvo Lietuvos mokslo taryba, tam skyrusi per 1,1 mln. eurų.
Tačiau jų paslaugų prireikė ir Žemės ūkio ministerijai (470 tūkst. eurų), Finansų ministerijai (321 tūkst. eurų), Kultūros ministerijai (310 tūkst. eurų), Nacionalinei teismų administracijai (277 tūkst. eurų).
Pernai 17,3 proc. padidėjo ir biudžetinių įstaigų išlaidos kvalifikacijos kėlimui. Papildomai tam išleista pusė milijono eurų. Beje, išlaidos įvairiems mokymams kiekvienais metais nuosekliai didėjo: jei 2010 metais pakako 2 mln. eurų, tai pernai ši suma jau pasiekė 3,6 mln. eurų.
Daugiausiai biudžeto lėšų kvalifikacijos kėlimui skyrė Krašto apsaugos, Finansų ir Žemės ūkio ministerijų valdininkai.
Daugiau kaip 10 proc. pernai didėjo ir valdžios išlaidos reprezentacijai. Beje, daugiausia lėšų tam atseikėta paskutinį metų ketvirtį.
Panašūs dalykai dėjosi ir su išlaidomis transportui – valdžia pernai keliavo daugiau nei užpernai, o ypač sparčiai lėšos transportui seko artėjant metų pabaigai.
Seimo Audito komiteto duomenimis, valdiškų automobilių išlaikymas mokesčių mokėtojams pernai atsiėjo beveik 41 mln. eurų arba 2,1 mln. eurų daugiau nei 2015 metais.
Valdininkai gausiau keliavo ir po užsienį. Komandiruotėms pernai buvo išleista 12,4 proc. arba 2 mln. eurų daugiau. Beveik pusę šios sumos (5,2 mln. eurų) atsiėjo Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų kelionės.
Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų komandiruotės kainavo 1,7 mln. eurų. Diplomatus pernai pagal komandiruotes vijosi Policijos departamentas, tam skyręs per 1,2 mln. eurų.
Vis dėlto labiausiai Seimo Audito komiteto pirmininkę Jolitą Vaickienę pribloškė išsimokėtų premijų, priedų ir priemokų gausa. „Viskas didėjo, bet labiausiai stebina, kad absoliučiai nepaisoma Vyriausybės rekomendacijų nemokėti premijų ir priemokų. Jos buvo ir toliau dalijamos į kairę ir dešinę“, – piktinosi parlamentarė.
Darbo užmokesčiui skirtos išlaidos pernai iš viso padidėjo 43,5 mln. eurų.
Nepaisant to, kad valdininkų algos kilo beveik 5 proc., tai netrukdė didinti įvairių priedų, priemokų ir premijų. Antai, viršvalandžiams pernai išleista 7 proc. daugiau , priedams – 6 proc., išmokoms – 9 proc., o priemokoms – 20 proc.
Pavyzdžiui, vien priemokoms, kurios mokamos už esą įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą arba už papildomas užduotis, išmokėti papildomai pernai prireikė beveik 15 mln. eurų.
Nors išlaidos premijoms pernai vis dėlto simboliškai (145 tūkst. eurų) sumažėjo, tačiau tik ne įstaigų vadovams. Jie savęs nenuskriaudė ir pernai, savo premijoms išleidę 2,8 tūkst. eurų daugiau nei 2015 metais.
Pernai didėjo ir išlaidos įstaigų vadovų priedams (1,6 proc.), taip pat priemokoms – beveik 11 proc. Premijų, priedų ir priemokų lietus ypač buvo justi baigiantis metams.
Daugiausiai pinigų premijoms pernai išleido Vilniaus universitetas (488 tūkst. eurų), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (349 tūkst. eurų), Statistikos departamentas (274 tūkst. eurų) ir lėšų mokytojų algoms padidinti vargiai sukrapsčiusi Švietimo ir mokslo ministerija (262 tūkst. eurų).
Anot J.Vaickienės, tai rodo, kad asignavimų valdytojai iš anksto susiplanuoja didesnes išlaidas, nei galėtų išleisti realiai. „Kai kurios išlaidos priemokoms bei priedams kelia įtarimų. Antai, pareigų netekusi buvusi Nacionalinės žemės tvarkymo tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė įvairioms priemokoms per kelis mėnesius išdalijo pusę milijono eurų“, – atkreipė dėmėsį komiteto vadovė.
J.Vaickienė taip pat mano, kad Vyriausybė turėtų ryžtingiau mažinti valstybės valdymo aparatą. „Kasmet didėja išlaidos iš šalies samdomiems ekspertams. Bet tada atitinkamai reikėtų mažinti ministerijų ir kitų įstaigų specialistų skaičių, nes akivaizdu, kad dalis darbo nukrinta nuo jų pečių“, – svarstė parlamentarė.
Tačiau, anot komiteto vadovės, dažniausiai būna priešingai. „Jeigu vienur dviem trimis etatais sumažėja, kitur, žiūrėk, šimtu atsiranda daugiau. Niekaip neatsispindi ir žmonių skaičiaus mažėjimas – gyventojų išvažiuoja tūkstančiai, bet aparatas nesitraukia nė kiek“, – apibendrino pašnekovė.
J.Vaickienę ypač stebina, kad nors buvo žadama, jog pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais, nebus didinamos išlaidos komandiruotėms ir reprezentacijai, šios išlaidos ir vėl ima didėti. „Mes kiekvienais metais atliekame analizę, matome išlaidų didėjimą ir apie tai trimituojame Vyriausybei, bet reakcijos – nulis. Nėra jokios politinės valios pakeisti dabartinę situaciją“, – nusivylė Seimo komiteto vadovė.
