Atbėgusius į Lietuvą ukrainiečius šiurpina tik biurokratai

2016 m. kovo 22 d. 05:19
Gintaras ŠIUPARYS
Karo draskomos Ukrainos piliečiai ieško prieglobsčio ir Lietuvoje. Bene didžiausia pabėgėlių sala virsta Akmenės rajonas, į kurį plūsta ukrainiečių šeimos – perka būstus ir kuriasi. Tačiau norintys dirbti atvykėliai susiduria su daugybe kliūčių.
Daugiau nuotraukų (2)
Per dvejus metus nuošalus Akmenės rajonas pagausėjo bent pusšimčiu šeimų. Ukrainiečius džiugina pigūs būstai, draugiški vietos gyventojai ir geranoriška vietos valdžia.
Akmeniškiai pabėgėlių srauto neketina stabdyti, nes čia kuriasi ne pašalpų ar socialinio būsto prašantys, bet išsilavinę ir pasiturintys žmonės. Atvažiuojančiųjų srautas dar didėtų, jei sumažėtų biurokratinių kliūčių.
Lietuvai plačiau pravėrus duris, provincijos rajonai galėtų išspręsti ir trūkstamų specialistų problemą.
Pirmoji užsieniečių banga į Naująją Akmenę plūstelėjo prieš 5–6 metus. Tačiau tada čia pigų būstą pirkdavo po Šengeno erdvę laisvai važinėti norintys Rusijos, Pakistano piliečiai.
Rusijai okupavus Krymą Akmenės rajone pasirodė ir nuo karo Ukrainoje bėgančių šeimų.
Nustebino buto kaina
Kai prorusiškos jėgos paskelbė Donecką savarankiška respublika, viena pirmųjų į Lietuvą atvažiavo Ukrainos armijos karininko žmona 41 metų Inga Švendich su mažamete dukterimi.
Gimtajame Donecke finansininke dirbusi ir savo verslą turėjusi moteris nusipirko dviejų kambarių butą, o netrukus įkandin jos atvyko dar kelios ukrainiečių šeimos.
Tiesa, už 4200 eurų butą įsigijusi I.Švendich vėliau sužinojo, kad didžiąją dalį pinigų susižėrė tarpininkas. Tačiau ukrainietė dėl to nepyksta. Nors Donecke būsto kaina smuko kone dešimt kartų, už tokią sumą vis tiek pastogės nusipirkti neįmanoma.
Problemos negadina įspūdžio
Prie Donecko šurmulio įpratusiai ukrainietei rami Naujoji Akmenė pasirodė tikras rojus: „Jūs patys nesuprantate, kaip gerai gyvenate.
Juk čia ir vandenį iš čiaupo gerti galima, ir verslo nišą susirasti. Svarbiausia – nelaukti, kad kas už tave viską padarytų.“
Gero įspūdžio apie Lietuvą ukrainietei nesugadino net biurokratinių problemų virtinė. Jų iškilo net daugiau, nei buvo galima tikėtis.
Netrukus I.Švendich sužinojo, kad į „Saulėtekio“ progimnaziją priimta duktė Maša mokosi nelegaliai – ji neturi mokinio krepšelio. Pareigūnai grasino netgi deportuoti atvykėles.
Bet Ukrainos pilietę ginti ėmė Akmenės rajono savivaldybė. Jos raštą gavę sostinės valdininkai galiausiai leido I.Švendich metus gyventi Lietuvoje, bet vis tiek nesuteikė teisės dirbti.
Negali turėti net automobilio
Dabar ukrainietė gyvena iš santaupų ir kariškio sutuoktinio Sergejaus siunčiamų pinigų. Moteris norėtų dirbti, tačiau tokios teisės neturi.
Bet moteriai keisčiausia, kad jai neleidžiama netgi įsigyti automobilio: „Toks draudimas sveiku protu nesuvokiamas. Juk nusipirkusi mašiną pilčiausi degalų, remontuočiau – valstybė gautų naudos mokesčių pavidalu.“
I.Švendich ne mažiau nustebino valdininkų nenoras gilintis į kitas problemas. Šengeno vizą turintis asmuo per pusmetį gali praleisti šioje zonoje ne daugiau kaip tris mėnesius.
„Klausiau, ką daryti su besimokančiu vaiku. Pasiūlė pasiieškoti laikinų globėjų. Maša tik dabar pradėjo lipti iš psichologinės duobės, ji po pusantrų metų dabar vėl pradėjo domėtis žaislais“, – kalbėjo moteris.
Norėtų perkelti verslą
I.Švendich į Naująją Akmenę atviliojo dar šešias bičiulių šeimas. Jos čia irgi įsigijo būstą.
Ukrainiečiai lanko kursus, mokosi lietuvių kalbos, džiaugiasi ramybe, kai kurie bando čia perkelti savo verslą.
Tiesa, susiduria su įvairiais sunkumais.
Pavyzdžiui, vienas reikalavimų – įmonėje būtinai turi būti įdarbinti mažiausiai trys lietuviai.
Žada įdarbinti ginekologę
Bet Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas teigė nesirengiantis daryti kliūčių užsieniečiams – mat tikisi sulaukti trūkstamų specialistų.
„Pas mus atvažiuoja pasiturintys ir išsilavinę žmonės. Jie nieko neprašo ištiesta ranka, bet mes privalome suteikti jiems normalias socialines sąlygas.
O netrukus į Naująją Akmenę persikels Donecko ligoninėje skyriaus vedėja dirbanti ginekologė. Ją sutinkame išskėstomis rankomis, nes išspręsime seną problemą – turėsime poliklinikoje specialistę“, – sakė V.Mitrofanovas.
Medikė nuotoliniu būdu mokėsi lietuvių kalbos, netrukus laikys egzaminą. Ukrainietės duktė jau studijuoja Šiaulių universitete, o motina už mokslą per metus moka po 2 tūkstančius eurų.
„Šiai specialistei mes arba duosime būstą, arba paskirsime 15 tūkstančių eurų įsikurti“, – žadėjo meras.
Ragina mažinti kliūtis
V.Mitrofanovas stebėjosi, kad Lietuvoje ukrainiečiams tiek kliūčių. Mat dalis verslininkų jau perkėlė savo gamyklas į kaimyninę Lenkiją, kuri atvykėlius sutiko išskėstomis rankomis.
Akmenės merui, tarkime, nesuvokiama, kodėl teisę gyventi gavęs užsienietis negali užsiimti individualia veikla: „Pas mus būstą įsigijęs ukrainietis programuotojas iš Luhansko stebisi, kad negali legaliai dirbti ir mokėti mokesčių. Negi mums jų nereikia?“
Vėl kvies pailsėti vaikus
Palaikymo iš savivaldybės sulaukusi I.Švendich įkūrė Lietuvos ir Ukrainos asociaciją „Svajonių kelias“. Ši organizacija užsiims konsultavimu, padės spręsti kylančias problemas.
I.Švendich jau buvo surengusi Mariupolio ansamblio „Baltoji paukštė“ gastroles. Šis kolektyvas Lietuvoje surengė net 19 pasirodymų.
Pernai Mariupolio karių vaikams stovyklą surengusi Akmenės savivaldybė vėl žada suteikti galimybę nemokamai pailsėti grupei ukrainiečių.
ukrainiečiaiAkmenėBūstas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.