Miesto valdžia jau svarsto mintį uždaryti „auksinį“ tualetą prie Kauno pilies, kurio statybai 2007– 2008 metais buvo išleista 153 tūkstančiai eurų. Tiesa, apie tai svarstoma tik valdininkų ir miesto politikų kabinetuose, bet Kauno savivaldybės administracijos direktorius pripažino: toks projektas bręsta.
Nors dėl išpūstos kainos jis pavadintas auksiniu, iš tiesų brangi išvietė tėra 17 kvadratinių metrų metalinis jūrinis konteineris, kurio vertė siekė 10–15 tūkst. eurų. Ir jis jau rūdija. O turint omenyje, kad čia daugiausia gamtinius reikalus atlieka turistai, būtų labai negerai, jei kuris nors miesto svečias lemtingą akimirką įsmuktų į duobę.
Jei vietinis – dar pusė bėdos. O jei užsienio turistas, juolab iš Vakarų šalies, smūgis Kauno įvaizdžiui ir tarptautinis skandalas – užtikrintas.
Konteineris sparčiai rūdija
„Kol kas sprendimas nepriimtas, bet galimybę nugriauti šį viešąjį tualetą aptarėme. Jis rūdija, po neilgo laiko bus netinkamas naudoti. Teks atiduoti į metalo laužą, tad gal geriau jį pašalinti, kol visiškai nesurūdijo“, – „Laikinajai sostinei“ sakė administracijos direktorius G.Petrauskas.
Dešimt kartų brangesnio nei tikroji vertė tualeto istorija – vienas mįslingiausių pastarojo dešimtmečio pinigų plovimo skandalų, pasibaigusių jos herojams palankiu teismo sprendimu.
Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) anuomet pakėlė didelį vėją, į kaltinamųjų suolą buvo pasodinta net 12 anuomet svarbias pareigas ėjusių Kauno valdininkų, tarp jų – tuometis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius, iš bylos išėjo šnipštas. Teisme taip ir nebuvo įrodyta, kad kaltinamieji iššvaistė miesto lėšas. Jie buvo išteisinti, ir dėl to auksinis tualetas mokesčių mokėtojams tapo vos ne briliantiniu: oficialiai pripažinti nekaltaisiais, valdininkai ėmė sėkmingai bylinėtis dėl kompensacijų.
Prisiteisė kompensacijas
Vienas su skandalingąja tualeto statyba susijęs buvęs Kauno savivaldybės tarnautojas dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi į teismą ir prisiteisė 66,3 tūkst. eurų.
Jo pavyzdžiu pasekė ir kitas darbo netekęs tarnautojas, tad ir jam savivaldybė tikriausiai privalės atseikėti atlygį už neteisėtą atleidimą iš darbo.
Mat tualetas turėjo būti statomas kitoje vietoje, bet užprotestavo Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius, kuriam tuo metu vadovavo irgi ne be skandalų atleista Irena Vaškelienė. Statybos perkėlimas į kitą, dabartinę, vietą esą ir sujaukė planus, pabrangino statybą.
Siūlo įrengti memorialą
Pašaipiai įvertinęs susidariusią padėtį, visuomeninio judėjimo „Dirbam Kaunui“ vadovas, buvęs ilgametis miesto tarybos narys Gintautas Labanauskas pasiūlė vietoj tualeto pastatyti memorialinę lentą.
„Tualetą įrengiant standartiniame jūriniame konteineryje Kauno valdininkai sugebėjo investuoti 527 tūkst. litų (153 tūkst. eurų) mokesčių mokėtojų pinigų. Bet Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog visi tualeto statybų dalyviai elgėsi sąžiningai ir apdairiai, ėmėsi visų priemonių rangos sutarčiai įvykdyti, pinigų nešvaistė ir tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo. Nei kaltų, nei pinigų. Todėl siūlome „auksinio“ tualeto vietoje pastatyti memorialinę lentą Lietuvos teisingumui, įrašant visų nekaltų tualeto statytojų ir juos išteisinusių teisėjų pavardes“, – laiške merui Visvaldui Matijošaičiui rašė G.Labanauskas.
Juoktis sveika, bet reikalai su viešaisiais tualetais Kaune nejuokingi. Prieš kelerius metus Kauno savivaldybė atsisakė 5 mažiausiai lankomų viešųjų tualetų – dalį jų pardavė, o kai kuriuos išvis teko nugriauti. Prieš dvejus metus buvo atidarytas tik vienas naujas viešasis tualetas Čečėnijos aikštėje, kuriuo galima naudotis nemokamai.
Taip yra todėl, kad viešieji tualetai finansiškai neatsiperka, net ir mokami, kaip ir auksinis – po 30 euro centų už vienkartinį pasinaudojimą. Miesto savivaldybė tualetų priežiūrai praėjusiais metais turėjo skirti papildomai po 55,2 tūkst. eurų.
Ypatingųjų vietų trūksta
Tačiau nugriovus auksinį tualetą iškiltų rūpesčių Kauno pilį lankantiems turistams. Pačioje pilyje esantis tualetas, kaip pripažino muziejaus vedėjas Paulius Stanišauskas, pritaikytas tik vietos darbuotojams.
„Viešasis tualetas prie Kauno pilies yra vienintelis, prieinamas muziejaus lankytojams. Jis tikrai reikalingas. Prie tualeto susidaro net ilgos eilės, ypač vokiečių turistų“, – teigė P.Stanišauskas.
Tad kas gi pakeis brangiausią Lietuvoje tupyklą, jeigu ji bus nugriauta ir už grašius parduota į metalo laužą?
Nejaugi vokiečių turistai, atsigėrę gerokai geresnio už vokišką lietuviško alaus, turės jo šalutinį produktą išleisti nelegaliai Neries pakrantėje?
Administracijos direktorius G.Petrauskas nuramino: išeities ieškoma.
„Statysime naują, arba galima iš esmės pertvarkyti seną, betoninį požeminį tualetą prie Kauno pilies autobusų stotelės. Iš tiesų viešųjų tualetų problema mūsų mieste opi. Nenormalu, kai miesto centre yra tik vienas viešasis tualetas“, – pripažino savivaldybės administracijos vadovas.
Naujamiestyje veikia vienas tualetas – Nepriklausomybės aikštėje, prie M.Žilinsko dailės galerijos. Senamiestyje tokia strategiškai svarbi įstaiga yra Rotušės aikštėje.
Nuo sovietinių laikų tebestovi metalinis tualetas po atviru dangumi Ąžuolyne – neprižiūrimas ir nevalomas, todėl parko lankytojai gamtinius reikalus atlieka gamtos prieglobstyje tiesiogine to žodžio prasme.
Viešieji tualetai jau seniai tapo Kauno municipaline, artima net nacionalinei, problema.
Statybos per brangios, bet kaltų nėra
Skandalinga Kauno istorija susidomėję tyrėjai į teisiamųjų suolą pasodino net 12 kaltinamųjų, tačiau dvejus metus bylą dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2012 metų liepą septynis išteisino.
Pinigų iššvaistymu pripažinta tik tai, kad statybų įmonės kasoje atsidūrė 30,7 tūkst. eurų, kuriuos savivaldybė išmokėjo išrašydama fiktyvias sąskaitas-faktūras ir klastodama darbų atlikimo aktus.
Įvertinęs šias aplinkybes teismas laisvės atėmimo bausmes skyrė trims atsakovams.
Visiems nuteistiesiems solidariai priteista atlyginti savivaldybei padarytą žalą – kiek daugiau nei 106 tūkst. litų (apie 30 000 eurų). Kiti teisiamieji išteisinti, jų veiksmuose nenustačius nusikalstamų veiksmų.
2014 m. birželį Lietuvos apeliacinis teismas penkis anksčiau apygardos teismo nuteistus asmenis išteisino.
Kolegija padarė išvadą, kad visos rangos sutartyje numatytos paslaugos įsigyjant viešąjį tualetą buvo suteiktos, o šio tualeto įrengimo darbai – atlikti. Tai reiškia, kad svetimas turtas nebuvo iššvaistytas, valstybės pareigūnai ar jiems prilyginti asmenys tarnyba nepiktnaudžiavo, dokumentų nesuklastojo.
