Puošniai apsirengę garbūs svečiai raudonuoju kilimu plaukė į jubiliejinę, dešimtąją, apdovanojimų ceremoniją „Lietuvos garbė 2015“, globojamą šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Pernai Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykęs iškilmingas ir plačiai išreklamuotas renginys buvo skirtas išskirtinei progai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui paminėti.
Prieš fotoaparatų objektyvus šypsodamiesi pozavo politikos, verslo ir pramogų pasaulio atstovai.
Iš Šakių rajono Gelgaudiškio seniūnijos į sostinę atvykusiai paštininkei A.Maskolaitienei, pirmą kartą pakliuvusiai į tokį puošnų renginį, iš jaudulio stipriai virpėjo širdis.
Aštuonis vaikus užauginusiai, daugybei žmonių padėjusiai našlei ant rampų šviesos nutviekstos scenos buvo skirta daug gražių žodžių. Juos tiesioginės transliacijos metu girdėjo daugybė televizijos žiūrovų.
„Ji kiekvieną rytą sunkiai išvažiuojamu keliu skuba pas Gelgaudiškio gyventojus. Daug metų paštininke dirbančią moterį kraštiečiai vadina vietiniu pagalbos telefonu 112. Mat ji ne tik laiškus pristato, bet ir atveža maisto produktų, degtukų, muilo, sėklų, ūkinių prekių – visko, ko žmonės paprašo. Taip pat ji suleidžia vaistų, padeda nusigauti į ligoninę – nė vieno nepalieka bėdoje.
Kai kelias tampa neišvažiuojamas, ji kinkosi arklį. Kad ir kas atsitiktų, ji savo misijos neapleis“, – apie Metų kaimyno nominacijos laimėtoją pakiliu balsu pasakojo ceremonijos vedėjai.
Paauksuotą „Lietuvos garbės“ statulėlę A.Maskolaitienei įteikė disko metikas, dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna.
Už gerus darbus apdovanota našlė sulaukė ir daugiau staigmenų – ceremonijos rengėjai padovanojo karietą ir perdavė Šakių rajono politikų pažadą iki paštininkės namų sutvarkyti kelią.
„Su nauja brikele ji galės greičiau pasiekti savo kaimynus, pavėžėti vaikus“, – žadėjo ceremonijos rengėjai.
Prezidentė vaišino ir gyrė
A.Maskolaitienė buvo pakviesta ir į Prezidentūrą.
„Prezidentė mane už rankos pačiupinėjo, saldainių davė“, – įspūdžiais dalijosi 65 metų gelgaudiškietė.
D.Grybauskaitė „Lietuvos garbės“ nominantams pati surengė ekskursiją po istorinius rūmus ir visus juos pagyrė: „Nuo tokių kaip jūs priklauso Lietuva.“
Po visų iškilmių, susitikimų su politikais ir filmavimų pagerbta geradarė grįžo į Daugerdiškių kaimą. Proginius batelius pakeitusi į guminius aulinius, ji iki namų nuklampojo neišvažiuojamu keliu ir ėmė laukti, kada baigsis vargai.
Laido pašaipias replikas
„Na, kaip sekasi važiuoti Šakių mero nupiltu keliu?“ – per purvynus iki namų klampojančios laiškanešės vis klausinėja kaimynai.
Kai tenka traukti jos įklimpusį automobilį, gelgaudiškiečiai vienas kitam sako: „Žiūrėk, Maskolaitienė savo naujai išpiltu keliuku taip lekia, kad net dulkės kyla!“
Išgirdusi tokias replikas pašto darbuotoja suka akis į šoną. Jai skaudu, kad apdovanojimų „Lietuvos garbė“ rengėjai ir Šakių rajono politikai, prieš visą šalį pažadėję sutvarkyti apie 900 metrų ilgio kelią iki jos sodybos, pamiršo pažadus.
„Geriau nereikėjo žadėti. Nebūčiau sulaukusi tiek daug patyčių. Kodėl politikai prieš rinkimus labai lengvai žarsto pažadus? Gerai pamenu, kaip visai Lietuvai buvo paskelbta: kelias bus sutaisytas jeigu ne rajono biudžeto, tai privačiomis lėšomis“, – nusivylusi kalbėjo „Lietuvos ryto“ pašnekovė.
Moteris pati ne kartą bandė sutvarkyti kelią, ir Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ pirmininkė Genutė Žilinskienė padėjo.
Tačiau ant kelio suverstos asfalto ir betono nuolaužos tik dar labiau viską sugadino. Ant viršaus nebuvo užpilta žvyro, todėl po lietaus kelias dar ilgiau neišdžiūsta.
„Kelias yra bendrojo naudojimo, juo nuolat važinėja laukuose dirbanti sunkiasvorė technika. Net ir vasarą, kai palyja, nebegaliu savo automobiliu pasiekti namų. O juk galbūt reikėtų tik kelių didelių sunkvežimių gero žvyro“, – vargais dalijosi A.Maskolaitienė.
Kai lietus kelią paverčia neišvažiuojama klampyne, moteris būna priversta savo automobilį palikti prie miško už 2 kilometrų ir skaudančiomis kojomis klampoti iki namų.
Pernai pavasarį A.Maskolaitienė, po darbo automobiliu važiuodama savo sodybos link, ne kartą užklimpo. Neapsikentusi ji pati paskambino Šakių rajono merui Juozui Bertašiui ir priminė pažadą.
„Kalbėdamas su manimi meras neišsižadėjo savo žodžių, tik paprašė palaukti. Tada jis mane sujungė su Ūkio skyriaus vadovu, kuriam vėl pasakiau savo vargus. Po to kaimynai matė, kad keli vyrai buvo atvažiavę, žvalgėsi, bet taip iki šios dienos nieko ir nenuveikė“, – patikino „Lietuvos garbės 2015“ prizininkė.
Į karietą įlipti sunku
Kartais, kai automobiliu keliai tampa visiškai neišvažiuojami, gelgaudiškietė pasikinko arklį – tik ne į karietą, dovanotą per „Lietuvos garbės“ ceremoniją. Mat ši transporto priemonė tinkama tiktai pramogauti.
„Karieta labai aukšta, mano mama turi bėdų dėl klubo sąnarių, stuburo. Jai sunku įlipti į tą karietą, o dirbant ir vežiojant spaudą, laiškus tai tenka daryti daug kartų. Be to, klampus molis, purvas – ne tokiai transporto priemonei. O ir asfaltu nepavažinėsi, nes karietos ratai metaliniai – reikėtų labai gerų ausinių, kad neapkurstum“, – paaiškino A.Maskolaitienės duktė Marija.
Ir pati paštininkė patvirtino, kad karieta jai – nelabai vertingas daiktas, nes labiau tinka kaimo turizmo sodyboje turistus pavežioti.
Prašo atvežti ir vaistų
Jau 35 metus paštininke dirbanti A.Maskolaitienė kas rytą savo automobiliu turi įveikti nemenką atstumą. Spaudą, laiškus, pensijas, įvairias sąskaitas ji žmonėms vežioja 50 kilometrų spinduliu.
„Anksčiau Gelgaudiškyje dirbo daugiau paštininkų. O dabar čia – sodybų tuštėjimo metas, daug žmonių išvyko į užsienį, tenka man vienai suktis. Buvau vietą užleidusi jaunesnei bendradarbei, bet ji nesusitvarkė, tad vadovai vėl manęs paprašė“, – pasakojo vietos gyventojų giriama moteris.
Garbaus amžiaus žmonės džiaugiasi pamatę pažįstamą paštininkę – jie ir toliau paprašo jos tai duonos, tai vaistų atvežti.
A.Maskolaitienė pažada ir niekada nepamiršta, nors kartais įklimpusi netoli namų užtrunka.
„Turbūt teks imti paskolą ir pačiai sutvarkyti, nes dėl politikų pažadų aš ir tas kelias tapome pajuokos objektais“, – svarstė gerais darbais išgarsėjusi našlė.
Pažadas – lyg prakeiksmas
A.Maskolaitienės duktė Marija tikino, kad jos motina, po vyro mirties viena užauginusi būrį vaikų, nepratusi skųstis gyvenimu, nes yra kovotoja.
„Nesvarbu, ar žmogus turtingas, ar benamis, mano mama visada ras jam vietos po stogu, duonos, padrąsinančių žodžių. Jeigu ji papasakojo jums savo bėdą, vadinasi, tikrai blogai.
Tas pažadas, nuaidėjęs per televiziją, virto lyg prakeiksmu – iš jos šaipomasi. Kodėl nesišaipo iš rajono valdžios ir televizijos, kurios atstovai tą pažadą davė ir jo neįvykdė?
Neseniai mama prarado piniginę su dokumentais, pinigais, banko kortelėmis. Niekas negrąžino. Radę pakelėje paliktą jos automobilį apvagia.
Daugybę kartų mama bandė tą kelią taisyti, pirko smėlio, žvyro, skaldos, tempė iš šiukšlyno betono gabalus. Bet pravažiuoja bendrovių, ūkininkų technika, ir visos investicijos susmenga į molį.
Gyvenau ir aš ten daugiau nei 20 metų. Klampojome visi aštuoni vaikai į mokyklą. Kiti vaikai mokykloje šaipydavosi, kai ateidavome purvinais batais. Kartais jie likdavo įsmigę purve. Baisu ir prisiminti. Todėl ir išsilakstėme visi po pasaulį, o mama liko vargti viena“, – kalbėjo užsienyje gyvenanti Marija.
Mero atmintis atsigavo
Šakių rajono meras J.Bertašius, „Lietuvos ryto“ žurnalistės paklaustas apie pažadą sutvarkyti kelią iki A.Maskolaitienės sodybos, iš pradžių jo kratėsi: „Aš tokio pažado nedaviau.“
Kai žurnalistė priminė, kad apie tai scenoje tiesioginės transliacijos metu pranešė šventės „Lietuvos garbė 2015“ rengėjai, taip pat rašė Šakių ir šalies žiniasklaida, mero atmintis atsigavo: „Taip, aš pasakiau, kad ieškosime galimybių, kaip tą problemą spręsti. Bet negaliu daryti ir skatinti darbų privačioje žemėje.“
Žurnalistei paprieštaravus, kad kelias yra ne privatus, o bendrojo naudojimo, J.Bertašius vis tiek dar muistėsi: „Bet taip greitai padaryti neišeina.“
Ar garbingai apdovanota ir net prezidentės D.Grybauskaitės dėmesio nusipelniusi A.Maskolaitienė, po šventės įklimpusi, jam skambino ir prašė pagalbos? Šakių mero atmintis vėl sušlubavo: „Kiek man žinoma, neskambino. Nors gal ir galėjo skambinti. Man kasdien šimtas žmonių skambina.“
Vis dėlto „Lietuvos ryto“ žurnalistei pavyko įrašyti J.Bertašiaus žodžius, kad pažadas pagaliau bus ištesėtas, – kelias iki geradarės paštininkės A.Maskolaitienės sodybos bus sutvarkytas: „Dėsim pastangas. Dar šiais metais stengsimės žmogui padėti.“
