Poligono lobių trauka – stipresnė už mirties baimę

Visi puikiai žino ir tai, jog vaikščioti poligono teritorijoje yra mirtinai pavojinga. Apie grėsmes įspėja prie miško keliukų pastatyti ženklai, užtvarai, viešai iškabinti, vietos spaudoje ir internete skelbiami pratybų grafikai. Žinoma, kad negalima liesti aptiktų sprogmenų ar į juos panašių daiktų.

Tačiau šis žinojimas, kaip paaiškėjo kovo 6-ąją, nuo tragedijos neapsaugo.

Kazlų Rūdos miestelį tądien sudrebino sprogimas. Atokiau nuo M.K.Čiurlionio gatvės gyvenantys žmonės pamanė, kad garsas atsklido iš poligono, todėl pernelyg nekreipė dėmesio.

Tačiau jau po kelių minučių miestelį apskriejo žinia, kad sprogimas nugriaudėjo M.K.Čiurlionio gatvėje stovinčio namo kieme ir mirtinai sužalojo 40 ir 45 metų vyrus, ardžiusius sprogmenį kirvio smūgiais.

Nelaimėlius pažįstantys žmonės neabejojo, kad nuolat įvairius metalus renkantys vyrai sprogmenį parsinešė iš poligono, į kurį dažnai vaikščiodavo.

Kol kas ekspertai dar neištyrė, kokį sprogmenį bandė išardyti kraupią mirtį prisišaukę vyriškiai.

Vieni gyventojai teigė manantys, kad metalus rankiojantys bičiuliai iš miškų parsinešė nuo Antrojo pasaulinio karo ar sovietų laikų užsilikusį sprogmenį.

Kiti sakė girdėję, kad prieštankinis sprogmuo buvo šių laikų, nes esą jo skeveldros buvo nesurūdijusios.

Kazlų Rūdos karinis poligonas buvo įrengtas sovietų laikais – 1969 metais, o nuo 1998-ųjų priskirtas Lietuvos kariuomenės Divizijos generolo Stasio Raštikio kariuomenės mokyklai ir prieš dvejus metus pavadintas Brigados generolo Kazio Veverskio vardu.

Bendras poligono plotas – beveik 4 000 hektarų.

Jame vienu metu pratybas gali organizuoti vienas Lietuvos kariuomenės batalionas, o šaudymo pratybas atlikti kuopos dydžio dalinys.

Poligone įrengtos ginklų įšaudymo, pataikymų sklaidos, prieštankinių ginklų šaudyklos, granatų mėtymo laukas, iš viso yra septynios sertifikuotos ir kasmet tikrinamos šaudyklos.

Jame yra minosvaidžių treniruoklių ir automatinių granatsvaidžių šaudyklos.

Laikinai poligono viršininko funkcijas vykdantis Andrius Nikitiukas teigė, kad iš viso Lietuvoje yra septyni poligonai. Šis – trečias pagal dydį.

„Visa poligono teritorija nėra aptverta. Spygliuotos vielos tvora juosia tik vieną hektarą, kuriame yra saugoma karinė teritorija.

Prie įvažiavimų į pavojingą teritoriją, prie miškų keliukų yra pastatyta 11 užtvarų, sustatyti įvairūs įspėjamieji ženklai, iškabinti pratybų grafikai. Šiuos dažnai randame nudraskytus, o užtvarus nulaužtus.

Viešiname atmintines, kuriose aiškiname, kaip elgtis pastebėjus sprogmenį“, – prevencijos priemones vardijo A.Nikitiukas.

Į klausimą, ar galėjo praėjusį šeštadienį tragiškai žuvę vyrai iš poligono parsitempti nesprogusį per pratybas sprogmenį, A.Nikitiukas atsakė, kad teoriškai daug kas įmanoma, tačiau tokia versija kelia dvejonių, ir papasakojo apie šaudymą bei procedūras po jo.

Per pratybas šaudoma į taikinius. Prieštankiniais granatsvaidžiais – į kelis sovietų laikų šarvuočius.

Už įspūdingai suvarpytų šarvuočių – didelis pylimas, į kurį susminga į taikinį nepataikyti sprogmenys.

Iššautų, nesprogusių bei nukenksmintų sprogmenų skaičiai surašomi į oficialų aktą.

„Prie kiekvieno šaulio yra instruktorius, kuris stebi šaudymą, – sakė A.Nikitiukas. – Kai pastebima, kad sprogmuo nesprogo, šaudymas iš karto stabdomas, sprogmuo sunaikinamas. Maža tikimybė, kad nepataikytas sprogmuo nuskries į mišką, nes jis atsimuša į pylimą ir tuomet sprogsta.

Po šaudymų automatais kariai surikiuojami į vorą ir eina surinkti tūtelių. Jų lieka labai mažai. Miškuose kariai šaudo tik imitacinėmis kulkomis. Po kiekvienų pratybų apžiūrime teritoriją.“ 

Kol ikiteisminis tyrimas nenustatė, koks sprogmuo pražudė abu vyrus, kariškiai teigė, jog negalima tvirtinti, kad jis buvo parsineštas būtent iš šio poligono.

A.Nikitiukas pasakojo, kad yra tekę sulaikyti mirtino pavojaus nepaisančių žmonių.

Bauda už šį nusižengimą – įvažiavimą į miško teritoriją draudžiamu laiku – yra juokingai maža – 14 eurų.

Per pratybas jų vadovas, pamatęs judantį bet kokį objektą, privalo stabdyti šaudymą“, – kalbėjo A.Nikitiukas.

Pastaraisiais mėnesiais poligone pratybos vyksta kiekvieną dieną nuo ankstaus ryto iki vidurnakčio.

Iš karto po tragedijos Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius tarėsi su kariškiais, policijos pareigūnais, kaip sustiprinti gyventojų saugumą, kad nepasikartotų tokių nelaimių.

„Kalbėjome, kad kariškiai kviestų policiją ir baustų į poligono teritoriją vaikštančius asmenis.

Informacijos apie pavojus prie poligono yra pakankamai, įspėjamųjų ženklų – irgi.

Normaliam žmogui lįsti į poligoną nėra jokio reikalo“, – teigė Kazlų Rūdos savivaldybės vicemeras Justinas Kazla.

Kaip žmonėms įkalti mintį, kad apie pavojų įspėjantys ženklai ir užtvarai yra pastatyti ne dėl grožio? Kaip priversti nekelti kojos į teritoriją, kurioje aidi šūviai ir sprogimai?

Atsakymo ar veiksmingos priemonės, ko gero, kol kas niekas nežino.

Teoriškai visiems aišku, kad rasto sprogmens negalima liesti, apie jį reikia pranešti pareigūnams.

Praktiškai – ne vienas Lietuvos gyventojas į sprogmenį dar žiūri kaip į paprastą gelžgalį.

Kai aprims praėjusio šeštadienio tragedijos atgarsiai, slapta landžiojančių į Kazlų Rūdos poligoną, ko gero, vėl bus.

Miestelyje nuo šių metų pradžios nebeveikia metalų supirktuvė, todėl laužo rinkėjams tenka vykti 15 kilometrų į Antanavą (Kazlų Rūdos sav.) ar, tarkime, 5 kilometrus į Pilviškius (Vilkaviškio rajonas).

Supirkėjams draudžiama priimti gilzes, sprogmenų nuolaužas, kabelius, bėgius, kanalizacijos šulinių dangčius.

Jei į poligoną rinkti metalų varguoliai vaikšto metų metus, vadinasi, supirktuvėse draudimų mažai kas paiso?