O kaip iš tiesų gyvena žmonės Kazokiškių miestelyje ir sąvartyno apylinkėse? Su fotografu apsilankėme nelaimės zonoje.
Tik įvažiavus į miestelį prieš akis nusidriekia alytnamiais apstatyta gatvelė, tipiškas provincijos vaizdas. Čia vos kelios gatvės, dėl to gyvenimas atrodo lyg sustojęs. Tuščios gatvės ir kiemai.
Išlipus iš automobilio – tyla ir grynas kaimo oras, nors Vilnius – nelabai toli. Apsukę kelis ratus aplink miestelį pastebėjome sutvarkytus mokyklos ir seniūnijos pastatus, įrengtas futbolo bei krepšinio aikšteles, o taip pat – ir šalimais esančius lauko treniruoklius. Iš pirmo žvilgsnio, Kazokiškių miestelis niekuo nesiskiria nuo šimtų panašių į jį.
Priklauso nuo vėjo krypties
Pirmasis sutiktas gyventojas – augalotas ūkininkas. Vyriškis noriai kalbėjo apie problemas, kurias sukelia sąvartynas. Paklaustas, ar jaučiamas koks nors kvapas, vyriškis atsakė, kad dabar pučiantis šiaurinis vėjas nuneša kvapą nuo Kazokiškių miestelio Elektrėnų link. Toks vėjas čia pučia dažniausiai.
Jis pripažino, kad pučiant vėjui iš vakarų arba ne tokią vėjuotą dieną kvapas jaučiasi, bet visa tai yra sugyvenama problema. „Kartais tikrai smirda, kartais ir triukšmas būna, bet jis sklinda nuo geležinkelio, visgi kartais girdisi, kaip pypsi krovininių mašinų garsiniai signalai.“
Paklaustas apie krentančią nekilnojamojo turto kainą dėl šalimais esančio sąvartyno, vyras tik gūžčiojo pečiais ir sakė nieko apie tai nežinąs. Tačiau prasitarė, kad kaimynystėje stovintis namas buvo parduotas gana greitai ir už padorią kainą.
Įsukę į gretimą kiemą sutikome dvi brandaus amžiaus moteris, jos teigė, kad palyginti su tuo, kas buvo pradžioje, galima sakyti, kad dabar yra šiek tiek geriau. Moterys pasiskundė tik tuo, kad prieš keletą savaičių lauke užuodė gamtines dujas.
Pašnekovės antrino vyriškiui ir teigė, kad dabar vėjas kvapą nuneša į kitą pusę. Visgi moterys turėjo priekaištų Elektrėnų savivaldybei, kuri pažadėjo iš sąvartyno sutaupytų pinigų, skirti lėšų namo remontui, bet pažado taip ir neištesėjo. Paklaustos, kaip bendrai vertina gyvenimą šalia sąvartyno, moterys atviravo, kad nieko blogo nėra, bet sąvartynas tikrai nepagerina gyvenimo kokybės, o be sąvartyno, čia dar netoliese yra ir paukštynas bei vandens valymo įrenginiai.
Vienintelis žmogus, kurį sutikome gatvėje, buvo kiemsargė, šlavusi pagrindinę miestelio gatvę. „Kvapas yra, toks kaip amoniako, bet visa tai priklauso nuo vėjo krypties. Gyventi galima, o aš nuolatos dirbu lauke ir man tie kvapai netrukdo“, – sakė ji.
Moteris pasiūlė užsukti į seniūnijos pastatą, kad apie situaciją plačiau pakalbėtume su Kazokiškių seniūne.
Seniūnė įžvelgia ir naudą
Traukiame pas seniūnę. Kaip ir prieš tai kalbinti gyventojai, ji pripažino, kad netinkamomis oro sąlygomis iš sąvartyno atsklinda kvapas ir kartais girdimas triukšmas: „Gyvenimas šalia sąvartyno liks gyvenimu šalia sąvartyno“.
Visgi šioje situacijoje galima įžvelgti ir teigiamą pusę. Kazokiškių, Pilypiškių ir Alesnikų bendruomenėms prie savivaldybės sukurta taryba kiekvienais metais paskirsto gautas lėšas iš sąvartyno sutaupytų pinigų. Už tas lėšas Kazokiškėse buvo nutiestas vandentiekis, sujungęs visus miestelyje esančius namus, tokiu būdu iš sąvartyno dar gauta ir nemažai naudos. Taip pat du kartus per savaitę nemokamai yra išvežamos šiukšlės visiems Kazokiškių gyventojams.
Ar miestelio žmonės nesijaučia sąvartyno įkaitais? Juk taip kalbama net Seime. Ji ilgai negalvojusi atsakė, kad niekas miestelyje įkaitu tikrai netapo, o visi, kas norėjo išsikelti iš miestelio, greitai ir už įprastą kainą pardavė savo turtą ir išsikėlė gyventi kitur.
Kazokiškių miestelio seniūnija sugebėjo iš esančios situacijos išspausti ir naudos. Miestelis kas metus gauna papildomų lėšų, o taip pat sąvartynas sukuria nemažai darbo vietų Kazokiškių gyventojams.
