Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) vadovas Pranas Žiliukas pasidžiaugė, kad kartelė stojantiesiems keliama vis aukščiau, mat taip gerės studijų kokybė, o ir universitetų bei kolegijų reputacija stiebsis.
– Kokios naujovės laukia tų, kurie šiemet stos į aukštąsias mokyklas? – paklausėme P.Žiliuko.
– Kaip ir pernai, priėmimas bus trijų etapų. Pagrindinis priėmimas – dviejų dalių, o dalyvaujantieji papildomajame galės varžytis dėl likusių laisvų valstybės finansuojamų ir mokamų vietų.
Pernykštis pakeitimas pasiteisino, tad ir šiemet trečiajame, papildomojo priėmimo, etape galės dalyvauti ir tie, kurie nespės su pirmąja banga – nebus pateikę prašymų birželį ar liepą.
Pernai tokių buvo 1300 žmonių. Tai buvo ir tų metų abiturientai, ir ankstesnių metų, radę kitos veiklos Lietuvoje ar grįžę iš užsienio – ten dirbę ar studijavę, o vasarą galutinai supratę, kad tas kelias ne jiems.
Kartais jaunimas grįžta į Lietuvą dėl materialinių priežasčių, kartais tie, kurie įstojo į prastas mokyklas, kurios, kaip paaiškėja, netgi nesuteikia diplomo, tik sertifikatą. Susiduriame su įvairiomis priežastimis.
– Šiemet tiems, kurie bendrojo lavinimo mokyklą baigė seniau, bus lengviau pateikti dokumentus?
– Šiemet visiškai pereiname prie elektroninės sistemos. Iki šiol asmenys, bendrojo lavinimo mokyklas baigę iki 2010 metų, turėdavo savo atestatus ir kitus dokumentus pateikti LAMA BPO punktuose.
Nuo šiol jiems pakaks prikabinti skenuotą dokumentą mūsų informacinėje sistemoje, o paskui, pasirašant sutartį, bus patikrintas dokumento tikrumas. Tad dalyvauti priėmime bus galima ir būnant užsienyje.
Iki šiol elektroniniu būdu su mumis galėjo bendrauti tik tie, kurie mokyklas baigė po 2010 metų.
– Ar šiemet tapti studentu bus sunkiau?
– Šiek tiek, apskritai pastaraisiais metais reikalavimai stojantiesiems vis didėjo. O šiemetiniai abiturientai jau prieš dvejus metus buvo įspėti, kad 2016-aisiais reikalavimai bus griežtesni.
Stojant į valstybės finansuojamą vietą universitete reikės būti išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos. Kolegijos kelia mažesnius reikalavimus: stojančiajam neprivalu būti išlaikiusiam valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
Universitetų bendruomenė kraipo galvą, mat dabar pirmasis aukštasis išsilavinimas – universitetinis ir koleginis – priskiriamas prie šeštojo Europos kvalifikacijų lygmens, tad neturėtų skirtis ir priėmimo reikalavimai. Manau, įstatymų leidėjams yra dar apie ką pakalbėti.
O stojant į valstybės nefinansuojamas vietas aukštosios mokyklos taiko kur kas menkesnius reikalavimus. Universitetai reikalauja būti išlaikiusiam bent vieną valstybinį egzaminą, o kad įstotum į mokamą vietoje kolegijoje, tokios sąlygos nėra.
– Ne kartą kritikavote tai, kad aukštosios mokyklos į mokamas studijų vietas priima net ir prastai besimokiusius jaunuolius. Padėtis keičiasi?
– Ne visos aukštosios mokyklos pasitvirtino priėmimo tvarką, todėl dar anksti sakyti, ar kas nors pakito. Tačiau universitetai bendru sutarimu numatė slenkstinį balą – 2. Tiesa, kai kurie tokį balą taikys tik šiemečiams abiturientams, o ankstesnių metų – žemesnį.
Tačiau iš esmės universitetuose įveiktas 2 balų slenkstis suteiks galimybę įstoti tik į valstybės nefinansuojamą vietą, mat, kaip rodo ankstesnių metų patirtis, net ir stojant į nepopuliariausių studijų programų valstybės finansuojamas vietas reikia būti surinkusiam bent 4 balus.
Universitetų atveju nustatyti kartelę buvo būtina galvojant apie valstybės nefinansuojamas vietas.
Save gerbiantys universitetai siekia ne tik uždirbti iš mokančių studentų, bet pirmiausia surinkti pajėgų studijuoti kontingentą, juolab tiek nemokantys už studijas, tiek mokantys studijuoja kartu.
Kolegijų sektoriuje sutartas kuklesnis balas – 1,2. Pamatysime, ar kolegijos laikysis tokio susitarimo, ar šį iššūkį priims privačios mokyklos.
– Ar šiemet teks įnirtingai grumtis dėl valstybės finansuojamos vietos?
– Galimybių tapti studentu neturėtų mažėti, mat šiemet 9,5 proc. mažiau abiturientų, palyginti su 2015-aisiais. Tiesa, valstybės finansuojamų vietų mažės, bet tik iki 4 proc.
Pernai stojo 63 proc. 2015-aisiais bendrojo lavinimo mokyklas baigusių abiturientų. Įstojo – tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas vietas – per 50 proc.
Apie trečdalį stojančiųjų – tie, kurie baigė gimnaziją ankstesniais metais. Sunku pasakyti, kokia padėtis bus šiais metais. Bet gal paaiškės, kad vyresnių stojančiųjų gūsis susitraukė.
Nemažai ankstesnių metų abiturientų stoja ten, kur dėl didelio konkurso nepavyko įstoti ankstesniais metais. Nemažai tokių jaunų žmonių perlaiko ir brandos egzaminus – tarkime, stojantieji į mediciną, į kurią konkursinis stojamasis balas siekia 9, darsyk eina laikyti chemijos ar biologijos valstybinių brandos egzaminų. Siekdami pagerinti atestato balus, kasmet egzaminus perlaiko per tūkstantį ankstesniais metais mokyklas baigusių asmenų.
Kartais taip elgiasi ir jau mokamose vietose studijuojantys jaunuoliai, mat studijų krepšelį galima neštis ir į aukštesnį kursą. Tarkime, antrame kurse mokamoje vietoje studijuojantis žmogus, perlaikęs brandos egzaminus, stoja į pirmą kursą iš naujo, pelno krepšelį ir nešasi jį į antrą kursą.
Į universitetus stoja ir baigusieji profesines mokyklas, kolegijas, žmonės, kurie nori keisti profesiją, – tarkime, tėvų paklausę pasirinko jų siūlomą kelią, tačiau mato, kad širdis nelimpa.
– Tarp aukštųjų mokyklų verda aršūs konkurenciniai mūšiai?
– Lietuvoje 43 aukštosios mokyklos: 20 universitetų ir 23 kolegijos. Dar veikia dvi privačios kunigų seminarijos, kurių statusas prilygsta universitetui. Kai aukštųjų mokyklų tokia gausa, gali ir pasimesti. Viena vilioja turiniu, kita – įvaizdžiu, išplėtota rinkodara.
Konkurencija tarp aukštųjų mokyklų turi ir liūdnų atspalvių. Galima drąsiai tvirtinti, kad kai kurios mokyklos rinkodarai skiria dvigubai daugiau lėšų nei anksčiau. Verčiau tie pinigai būtų skiriami vidaus procesams, kokybei palaikyti.
Dar vienas liūdnas dalykas: kadangi trūksta studentų, nuleidžiama reikalavimų kartelė. Svarbu, kad tik jaunuolis pareiškia norą studijuoti ir gali susimokėti už studijas.
Minimalaus balo įvedimas gal kiek pristabdys šį procesą, žinoma, jei aukštosios mokyklos, kurios yra autonomiškos, laikysis susitarimų.
Tačiau tai reiškia, kad mokyklų tinklas pasiekė dugną, jis turės keistis. Idealu, kai iniciatyva justi ir iš viršaus, ir iš apačios. Geriausia, kai pačios mokyklos suvokia, kad joms geriau suvienyti pajėgas, užuot kovusis toliau. Artimiausi dveji metai šiame fronte turėtų būti labai įdomūs.
Vis dėlto norėtųsi, kad abiturientai būtų patriotai ir studijuotų Lietuvoje, nepaisydami kai kurių grimasų – varžytynių kai kuriose aukštosiose mokyklose. Bent jau didžiosios aukštosios mokyklos tikrai stengiasi išlaikyti reputaciją.
Tad studijos ir Lietuvoje gali būti geros.
Taip pat norėčiau paagituoti siekti aukštojo išsilavinimo, jei bendrojo lavinimo mokykloje sekėsi gerai. Dažnas darbdavys pasakys, kad darbą geriau ir kūrybiškiau atlieka tie žmonės, kurių išsilavinimas aukštesnis. O ir pačių asmeninio gyvenimo kokybė tik pagerėja.
Reikia klausyti ir įsiklausyti ir į tėvų, kitų žmonių nuomonę, tačiau sprendimus priimti patiems. Negalima leistis, kad kas vestų už pavadėlio.
Atsižvelgia ir į verslo poreikius
Kaip sakė švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza, šiais metais valstybės finansavimas studijoms išliks stabilus, nors abiturientų skaičius kasmet mažėja apie 10 proc. Pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms numatoma per 8 mln. eurų. 2016 m. į valstybės finansuojamas vietas numatoma priimti apie 14,4 tūkst. pirmakursių (apie 7,6 tūkst. universitetuose ir 6,8 tūkst. kolegijose).
Priėmimo į valstybės finansuojamas vietas skaičiai iš esmės nesikeis, daugiau lėšų teks studijų kokybei, beveik ketvirtadaliu (24 proc.) didės skatinamosios stipendijos. Nuo rugsėjo jas padidinus, vienai valstybės finansuojamų studijų vietai bus skiriama apie 20 eurų daugiau nei pernai.
Nuo praėjusių metų spalio 1 d. 25 proc. padidintos doktorantų stipendijos. O studijų įmoką galėjo atgauti daugiau gerai besimokančių studentų – beveik 10 proc.
Tenkinant darbo rinkos ir valstybės poreikius 50 proc. daugiau studijų vietų šiemet planuojama skirti IT studijų programoms – darbdavių atstovai prašo dar daugiau.
Palyginti su praėjusiais metais, 5 proc. būtų mažinamas vietų skaičius kitose studijų srityse. Pernai priėmimas į kai kurias studijų sritis, pavyzdžiui, socialinių mokslų, mažėjo labiau – dešimtadaliu. Darbo rinkoje aiškiai juntamas šių mokslų absolventų perteklius.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, vidutiniškai tik 20 proc. universitetų teisės studijų krypties absolventų pasirenka teisininko profesiją, o 43 proc. teisės absolventų dirba žemesnio nei aukštojo išsilavinimo lygmens reikalaujantį darbą. Tai tikrai ne pats efektyviausias valstybės lėšų panaudojimas.
Profesinio mokymo padėtis visiškai kitokia: nors bendras mokinių skaičius mažėja, kasmet į profesines mokyklas ateina dešimtadaliu daugiau mokinių, nei planuota priimti.
Populiarumą lemia atsinaujinusios profesinės mokyklos. Šiemet jau atidaryti visi 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, kuriuose – pati moderniausia įranga. Siūlomos naujos patrauklios mokymo programos, tarkime, Vilniuje, IT akademijoje „Infobalt“, galima mokytis pagal sutrumpintą JAVA programuotojo mokymo programą ir per 10 mėnesių tapti programuotoju.
Keičiasi ne tik pastatai ar mokymo priemonės. Ieškoma patrauklių mokymo būdų. Tarkime, prigyja pameistrystė – mokymas darbo vietoje. Tai ypač aktualu socialiai jautresnių grupių žmonėms, nes mokantis nenutrūksta darbo santykiai, mokama ta pati alga. Pernai pameistrystės būdu mokėsi 1400 mokinių.
Lankstumo suteikia ir modulinės programos, kai mokymosi kursą galima įveikti dalimis arba įgyti tik tam tikrą konkrečioje darbo vietoje reikiamą kompetenciją. Ateityje tokių programų daugės, dabar jų yra 60 iš 400.
Kaip sakė R.Zuoza, prie gerųjų profesinio mokymo pokyčių smarkiai prisideda verslas. Įmonės, verslo organizacijos įsitraukia į programų rengimą, mokymą, pasako, kiek ir kokių specialistų reikia, paskui mokinius priima į praktiką, baigusius įdarbina. Profesinių mokyklų absolventams paprastai netenka ilgai ieškoti darbo.
