Naujos šluotos mostai
Pirmasis prezidentės D.Grybauskaitės užsienio svečias – Aliaksandras Lukašenka. Pirmasis darbo vizitas – į Švediją, kur ji Lietuvos ambasadoje slapta derėjosi su Švedijos bankų vadovais.
Koks buvo to susitikimo turinys? „Nežinau, manęs neįleido“, – pasakojo tuometis prezidentės patikėtinis L.Balsys.
Vienam iš to susitikimo dalyvių – „Swedbank“ – būtent D.Grybauskaitės vadovaujama komisija ir pardavė Lietuvos taupomąjį banką tik už 150 mln. litų.
Kai D.Grybauskaitei aktyviai dalyvaujant buvo uždarytas „Snoro“ bankas, būtent Švedijos bankai pasidalijo didžiąją dalį jo aktyvų. Iškart po inauguracijos ilgai puoselėti V.Adamkaus geri santykiai su JAV ėmė byrėti.
D.Grybauskaitė kone pirmoji viešai pasmerkė JAV dėl CŽV slaptųjų kalėjimų ir pareiškė, kad „jeigu tai tiesa, Lietuva turi apsivalyti, prisiimti atsakomybę, atsiprašyti ir pažadėti, kad tai niekuomet nepasikartos“.
Lietuvai užsidarė vis daugiau durų užsienyje. Santykiai su kaimynais, ypač Lenkija, byrėjo, Rytų partnerystė sparčiai vėso prezidentei pareiškus, kad nėra reikalo „draugauti su ubagais“.
Tiesa, D.Grybauskaitė pamėgino „perkrauti“ santykius su Rusija, tačiau V.Putinas neparodė entuziazmo.
Siekdama antrosios kadencijos D.Grybauskaitė staiga pradėjo keisti Lietuvos užsienio politikos kryptį.
Ukrainoje kilus sukilimui prieš Viktoro Janukovyčiaus režimą prezidentė dar spėjo pareikšti, jog „kaltos abi pusės“, bet vėliau ji tapo aršia V.Janukovyčių rėmusio V.Putino kritike, ėmė svaidytis žaibais tarptautinėje žiniasklaidoje, Rusiją pavadino teroristine valstybe.
Gyvenimas šantažo sąlygomis
Tuo metu Lietuvoje vis labiau kilo įtampa, susijusi su D.Grybauskaitės valdymu.
Visuomenei buvo paskelbti slapta įrašyti Seimo pirmininkės konservatorės Irenos Degutienės žodžiai apie „gyvenimą šantažo, ateinančio iš „Baltųjų rūmų“ – Prezidentūros“, sąlygomis.
I.Degutienė pirmoji prabilo apie masišką politikų ir žurnalistų pokalbių telefonu klausymąsi, o teisėsaugos pareigūnai ėmė kalbėti apie į rūmus S.Daukanto aikštėje nuolat tiekiamas tų pokalbių išklotines.
2013 m. spalio mėnesį buvo paskelbta slapta saugumo pažyma apie grėsmes nacionaliniam saugumui ir įtariamąja dėl valstybės paslapties paviešinimo tapo prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Prezidentė atsisakė liudyti teismui.
Mistinių oligarchų šešėliai
Subliūško ir D.Grybauskaitės skelbta kova su oligarchais. Ėmė ryškėti, kad atstūmusi vienus, pirmiausia Lietuvos verslininkus, prezidentė atvirai globojo užsieniečius, pavyzdžiui, prieštaringai vertinamą Suomijos bendrovę „Fortum“, kurios išskirtinai didelė verslo dalis buvo Rusijoje.
2015 m. spalį kilo skandalas, kai prezidentės proteguojama „Fortum“ nelegaliai į Lietuvą importavo šiukšles iš Airijos.
Nuo to laiko D.Grybauskaitė siekia tai paviešinusio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko atstatydinimo.
Žingsniai žemyn
Pirmoji prezidentės kadencija buvo ir jos medaus mėnuo su tauta, ja buvo pasitikima besąlygiškai iki pat 2012-ųjų, tačiau po Seimo rinkimų, kai dešiniąją koaliciją pakeitė kairieji, prezidentės populiarumas pradėjo sparčiai mažėti.
Nepasitenkinimą rinkimų rezultatais atvirai reiškusi, o galiausiai žeminančius „anglų kalbos egzaminus“ kandidatams į ministrus surengusi prezidentė per mėnesį išbarstė 13 populiarumo procentų.
Taip smarkiai pasitikėjimas D.Grybauskaite buvo susvyravęs tik 2011 metais, kai ji dirigavo dviejų FNTT vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado išmetimui iš postų, nes vienas prieštaravo jos sumanytai „Snoro“ griovimo operacijai, o kitas atsisakė neklusnųjį atleisti iš darbo.
Šių metų sausį „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad iki tol reitingų karaliene vadinamą prezidentę pralenkė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Vasarį jos populiarumas toliau menko – šalies vadovė atsidūrė trečiojoje vietoje, už ją aukščiau buvo ir premjeras Algirdas Butkevičius. Visuomenė vis labiau ėmė matyti, kad ji kišasi į specialiųjų tarnybų, teismų darbą, norėdama susidoroti su politiniais oponentais ar jos kritikais.
Ypač pastebima prezidentės veikla, nukreipta prieš valdančiąsias partijas, kurios ne visada paklūsta jos įgeidžiams.
Vis labiau aiškėja, kad ji „putiniškais“ metodais valo kelią į Seimą paklusniesiems konservatoriams ir jų sąjungininkams.
Kaip bus toliau? D.Grybauskaitės kadencija baigiasi 2019 metais. „Lietuvos rytas“ žino, ką D.Grybauskaitė žada veikti toliau.
Tačiau apie tai – kitą kartą ir kita proga.
