Paso kitų įrašų skyriuje ir asmens tapatybės kortelės kitoje
pusėje siūloma galimybė piliečio pageidavimu pateikti kitos kalbos
rašmenimis parašytas neoficialias asmenvardžių formas.
VLKK posėdyje patvirtino, kad ji laikosi nuostatų, kurios buvo
suformuluotos teikiant išvadas dėl anksčiau Seime įregistruotų
asmenvardžių reglamentavimą numatančių įstatymų projektų.
VLKK pritaria pagrindinei įstatymo projekto nuostatai, kad
Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens
dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis. Tačiau,
atsižvelgdama į visuomenės poreikius, VLKK siūlo įstatymų leidėjui
numatyti kelias išimtis.
Pirma, užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę,
vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamame asmens
dokumente gali būti įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal
dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą
(remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių
galimybių gali būti neperteikiami).
Antra, su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę
paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių
vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis,
dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
VLKK atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte numatoma galimybė
nesiremiant jokiu dokumentu visų piliečių asmenvardžius paso kitų
įrašų skyriuje ir kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje pateikti
perrašytus kitos kalbos rašyba gali iškreipti lietuvišką vardyną.
VLKK nuomone, būtų netikslinga ir nereikalinga įstatymu
nurodyti lietuvių kalbos abėcėlės raidžių skaičių, – lietuvių
kalbos raidynas yra įteisintas norminiame leidinyje „Lietuvių
kalbos rašyba ir skyryba“, patvirtintame Valstybinės lietuvių
kalbos komisijos 1996 metų nutarimu. Be to, abėcėlė pateikiama
gramatikose ir žinynuose, t. y. kalbos veikaluose.
