Staigios karjeros laiptai
A.Ždanovo mokyklos absolventės D.Grybauskaitės Vilniuje jau laukė „Žinijos“ draugijos prie LSSR mokslų akademijos atsakingojo sekretoriaus postas, iš kurio ji tiesiai pateko į SSKP aukštąją partinę mokyklą Vilniuje.
Čia sparčiai darė dėstytojos karjerą, kol 1985 m. nuvyko į Maskvą, į SSKP CK visuomeninių mokslų akademiją rengti disertacijos, o 1987 metais, kai kurių šaltinių duomenimis, – ir dėstyti.
Tokių aukštumų per visą okupacijos laikotarpį buvo pasiekę gal tik 6–8 lietuviai.
Sugrįžusi į Lietuvą D.Grybauskaitė buvo paskirta Aukštosios partinės mokyklos moksline sekretore, sparčiai augo jos atlyginimas, ji vyko Lenkiją, Čekoslovakiją, Vengriją ir Rytų Vokietiją kaip „Inturist“ turistinių grupių vadovė. Apie jos šių kelionių ataskaitas KGB duomenų nėra.
Kovojo vidinius karus
Nepriklausomybės paskelbimas nebuvo įvykis D.Grybauskaitės gyvenime. Ji rengėsi egzaminų sesijai Aukštojoje partinėje mokykloje, o balandį pasiprašė atostogų ir išvyko į Druskininkus. Sugrįžusi visą birželį recenzavo Aukštosios partinės mokyklos absolventų diplominius darbus.
Tuo metu ši įstaiga buvo finansuojama tiesiogiai iš Maskvos, o jos valdymą buvo perėmę vadinamieji platformininkai – komunistų partija ant SSKP platformos.
1990 metų vasarą D.Grybauskaitė už puikius pusmečio darbo rezultatus buvo paskatinta 140 rublių premija. Visą tą laiką šioje įstaigoje veikė ir būsimų Sausio 13-osios perversmininkų štabas.
Apie šį laikotarpį prezidentė yra pareiškusi, jog „kiekvienas mes kovojome savo vidinius karus“.
Įrašai buvo taisomi
Šiemet per prezidentės gimtadienį buvo pastebėta, kad oficiali jos biografija vėl buvo pataisyta.
Atsirado įrašas, atsakantis į klausimą, ką D.Grybauskaitė veikė 1991 m. sausio 13 d.: „1990 m. rugpjūčio mėn.–1991 m. – Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos Lietuvos ekonomikos instituto mokslinė sekretorė.“
Prieš trejus metus ties 1991 metais įrašas buvo kitas: JAV ambasados siuntimu Džordžtauno universitete Vašingtone baigė 6 mėnesių trukmės specialią programą vadovams.
Bėda ta, kad JAV ambasada Vilniuje buvo įsteigta tik 1991 m. spalį, taigi tais metais D.Grybauskaitė į Ameriką galėjo patekti tik per Maskvą, kurios tankai buvo užtvindę Vilniaus gatves.
Kai 2013 m. apie tai buvo prašnekta viešai, D.Grybauskaitės biografija buvo tiesiog pataisyta, įrašą apie stažuotę stumtelėjus į 1992-uosius.
Pažintis su V.Landsbergiu
1990 metų pabaigoje D.Grybauskaitę jau buvo galima matyti Ekonomikos ministerijos Lietuvos ekonomikos institute.
Būtent iš ten ji sugebėjo surasti priėjimą prie Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio.
Tai paaiškėjo tik prieš antrąją D.Grybauskaitės prezidentinę kadenciją, kai V.Landsbergio patarėjas Ramūnas Bogdanas parašė panegiriką „Ištekėjusi už Lietuvos“.
Ten rašoma, jog D.Grybauskaitė padėdavo V.Landsbergiui ruoštis užsienio kelionėms. Būtent V.Landsbergis 2009 metų kovą konservatorių partijos tarybai raštu nurodė remti D.Grybauskaitės kandidatūrą prezidento rinkimuose: „Tegul Dalia bus Lietuvos Dalia.“
Juodojo diržo mįslė
Po pažinties su V.Landsbergiu D.Grybauskaitės karjera Lietuvos valdžios struktūrose klostėsi sklandžiai, kol 1996 metais ji atsidūrė Vašingtone.
Čia, šaltinių tvirtinimu, D.Grybauskaitei nepavyko pritapti, JAV oficialios valdžios struktūros nebuvo jai palankios.
Galiausiai ji grįžo į Vilnių nebaigusi kadencijos. Tuometis premjeras Gediminas Vagnorius nepaneigė, kad ji buvo atšaukta JAV prašymu.
Iš Amerikos 43-ejų D.Grybauskaitė esą parsivežė karatė juodąjį diržą, bet nėra jokių informacijos pėdsakų apie laimėtas kovas ant tatamio.
Postas – po dvejonių
Tuometis premjeras Algirdas Brazauskas nemanė, kad D.Grybauskaitė galėtų būti tinkama jo vadovaujamos Vyriausybės finansų ministrė, tačiau prezidentas Valdas Adamkus laikėsi savo.
Jau po kelių mėnesių A.Brazauskas žavėjosi ministrės uolumu ir lankstumu. Galiausiai būtent jis D.Grybauskaitei dovanojo bilietą į tarptautinę karjerą – ji išvyko į Briuselį dirbti eurokomisare. Ten dėl griežto būdo pelnė Cruellos pravardę.
Baimė dėl orientacijos
Siekdama prezidento posto pirmą kartą, vieniša 53 metų moteris labai nuogąstavo dėl savo asmeninio gyvenimo paslapčių paviešinimo.
Kovo 11-oios Akto signataras B.Genzelis „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo, kaip D.Grybauskaitė jam ir kitam signatarui Aloyzui Sakalui baimingai dėsčiusi, kad bijanti, jog vėl bus kalbama apie tariamai netradicinę jos seksualinę orientaciją.
Anot B.Genzelio, ji aiškinusi, esą tokius gandus skleidžia buvusi klasės draugė, Vaidoto Žuko žmona.
V.Žukas dirbo Lietuvos radijo žurnalistu iki pat 2004 m. lapkričio, kai tiesioginiame eteryje pareiškė, kad Europa nedaranti problemos dėl mūsų eurokomisarės seksualinės orientacijos, o vėliau pridūrė: „Apie D.Grybauskaitės netradicinę seksualinę orientaciją turiu konkrečios informacijos, kurios šaltinių pagal žurnalistinės etikos normas turiu teisę neskelbti.“
V.Žukas buvo pirmasis žurnalistas, netekęs darbo dėl to, kad neįtiko šiai politikei.
