Tai, kad Mykolo Romerio universitete studijuoja daugybė studentų iš Nigerijos, daugelis lietuvių sužinojo tik išgirdę apie jų galbūt padarytus nusikaltimus.
Šių metų pradžioje susinervinęs studentas iš Nigerijos grasino nušauti Lietuvos prezidentę, po mėnesio du nigeriečiai buvo sulaikyti prie bankomato su padirbtais 500 eurų banknotais, kuriuos bandė įdėti į savo sąskaitą.
– Kodėl būtent nigeriečiai pamėgo šį Lietuvos universitetą? Gal toje šalyje rengėte specialias reklamos akcijas? – „Lietuvos rytas“ paklausė Mykolo Romerio universiteto kanclerio Sauliaus Spurgos.
– Nigerija – labai didelė valstybė, viena didžiausių Afrikoje, joje gyvena maždaug 150 milijonų žmonių. Bandėme kviesti studentus ir iš kitų šalių, bet atvyko būtent iš šios.
Kelią į mūsų universitetą kartais susiranda patys studentai per įvairius interneto portalus. Bet yra ir kitas būdas – agentų sistema. Mes kreipėmės į juos. Tai įprastas dalykas.
– Ar studentų iš Afrikos viliojimas į universitetą – finansinis projektas, ar buvo siekiama kokių nors kitokių tikslų?
– Tai – finansinė nauda, nes Lietuvoje mažėja studentų. Bet kartu visame pasaulyje studentai iš užsienio vertinami kaip universiteto tarptautiškumas, kuris galų gale turiningesnes daro ir studijas.
– Kiek šiuo metu jūsų universitete studijuoja studentų iš Nigerijos?
– Maždaug šešiasdešimt. Bet šis skaičius nuolat keičiasi. Dalis nubyra pradėję mokytis, kiti pareiškia norą studijuoti, bet neatvyksta dėl įvairių kliūčių.
Jie gauna leidimą studijuoti universitete, po to turi gauti vizą, leidimą gyventi Lietuvoje, deklaruoti gyvenamąją vietą.
Mūsų šalies ambasados Nigerijoje nėra, leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas per 4 mėnesius, nigeriečiai turi keliauti per Egipto arba Turkijos ambasadas. Procesas sudėtingas, tad dalis dėl biurokratinių barjerų ir neatvyksta.
– Ar esate įsitikinę, kad jie čia studijuoja, o ne užsiima kokiu nors verslu? Gal kai kurie užsienio studentai žiūri į tas studijas kaip į galimybę legaliai gyventi Europos Sąjungoje?
– Jie tikrai visi studijuoja ir yra Lietuvoje.
– Universiteto darbuotojų manymu, viena didžiausių bendravimo su nigeriečiais problemų – nesusikalbėjimas angliškai. Ar turite būdų patikrinti jų žinias per egzaminą?
– Nigerijoje anglų kalba yra valstybinė. Taigi kalbos problema – abipusė. Problemų kyla dėl veido išraiškos, tarpkultūrinio bendravimo niuansų. Bet studijoms tai netrukdo.
– Gal žinote, ką veikia nigeriečiai po studijų Mykolo Romerio universitete?
– Beveik visi grįžta į tėvynę ir dirba pagal specialybę. Gal vienas kitas ir yra likęs, bet dauguma išvykę.
– Su kokiais iššūkiais susidūrė universiteto bendruomenė, kai čia pradėjo studijuoti studentai iš Afrikos?
– Kaip ir kituose pasaulio universitetuose, didžiausias iššūkis yra integruoti juos į bendruomenę, įtraukti į kultūrinę veiklą. Mes džiaugiamės, kai jie dalyvauja džiazo kolektyvuose, įvairiose šventėse, kultūros pristatymuose.
Kita vertus, visuose pasaulio universitetuose žmonės iš vienos valstybės labiau laikosi kartu ir mažiau bendrauja su kitais studentais.
– Ar nekyla problemų dėl religijos? Juk daugelis studentų – musulmonai?
– Jei studentai praktikuoja kokią nors religiją, mes sudarome jiems sąlygas. Universitete yra įrengta patalpa, kur studentai musulmonai meldžiasi.
– Girdėjau priekaištų, kad esą daugiausia rašoma apie galbūt nigeriečių padarytus nusikaltimus. Ar studentai iš kitų šalių irgi nusikalsta?
– Kol kas yra tik įtarimų apie nigeriečių nusikaltimus, bet tai neįrodyta. Apie studentus iš kitų šalių mes tokių faktų nežinome. Nepastebėjau, kad šia prasme žiniasklaida būtų tendencinga.
Tuo metu, kai vyko tyrimas dėl grasinimų prezidentei, patys nigeriečiai reagavo jautriai. Jie buvo sutrikę, rūpinosi, ar nepasikeis Lietuvos požiūris į juos, ar jie galės tęsti studijas. Ir Nigerijos ambasada Austrijoje tuo susidomėjo.
Bet pavyko studentus nuraminti. Policijos tyrėjų dėka buvo susitaikyta.
