Skaitykite pirmąją „Lietuvos ryto“ rašinio dalį.
Kaip žinią apie skyrybas sutiko Kėdainiai – miestas, kurio gyventojai V.Uspaskichą neretai pavadina kunigaikščiu?
Atšalimas – vieša paslaptis
„Žinia apie Jolantos ir Viktoro skyrybas manęs nenustebino. Manau, kad jai teko nemažai iškentėti. Šį žingsnį reikėjo žengti anksčiau, bet moteris aukojosi dėl šeimos, vaikų ir bendrų interesų.
Kėdainiuose plačiai kalbama apie V.Uspaskicho pomėgį lakstyti paskui sijonus. Vietos gyventojams susidarė įspūdis, kad jis nuo žmonos to neslėpė“, – „Lietuvos rytui“ sakė Kėdainių senamiesčio seniūnaitė Lolita Čiulkevičienė.
Žmonės atkreipė dėmesį, jog V.Uspaskichas ir J.Blažytė jau kelerius metus gyvena taip, tarsi jie nebūtų šeima.
2015-ųjų gegužę Kėdainiuose minint J.Blažytės 50-metį, šventėje dar dalyvavo ir vyras. Nors jau tada sklido kalbos apie jų nesutarimus.
„Lietuvos ryto“ kalbinti kėdainiškiai pasakojo apie sutuoktinių būdo skirtumus: V.Uspaskichas – karštas, greitai įsiplieskia, o J.Blažytė – rami, sugeba greitai susitvardyti net ir stresinėmis aplinkybėmis.
„Galbūt lengvabūdiškos moterys V.Uspaskichą traukė todėl, kad jos – visiška priešingybė santūriai žmonai?“ – svarstė L.Čiulkevičienė.
Vietos gyventojams atrodė, kad J.Blažytė visada stengdavosi šypsotis per prievartą – moteris nerodė emocijų.
Kai J.Čiulkevičienė pastarąjį kartą matė politiko žmoną parduotuvėje, pastebėjo, kad moteris atrodo prislėgta.
Kėdainiuose garsi pora visuomet buvo po didinamuoju stiklu. O kalbos apie galimą V.Uspaskicho neištikimybę sklisdavo žaibišku greičiu.
Moteris yra pranašesnė?
„Politikas vaizduoja esąs paprastas, nuoširdus, bet tai – tik kaukė. Tie, kuriems teko artimiau susidurti, įsitikino jo gudrumu.
Jei jam naudinga, tada jis gali bičiuliautis, pokštauti, vaišinti“, – savo ir kitų kraštiečių nuomonę apie buvusį V.Uspaskichą dėstė L.Čiulkevičienė.
„Esminis Jolantos pranašumas prieš vyrą – ji yra mecenatė, padeda kitiems žmonėms.
J.Blažytė samdo geriausių korepetitorių Lyderystės mokykloje, kad moksleiviai įgytų kuo daugiau įgūdžių“, – pasakojo „Vikondoje“ dirbantys kėdainiškiai.
Pavaldiniai tvirtino, kad J.Blažytė taip pat yra puiki strategė, savo įžvalgomis nenusileidžianti, o neretai ir pralenkianti vyrą.
„Solidi, nepasipūtusi, nepaprasta. Nors ji beprotiškai reikli, tie reikalavimai būna pagrįsti – neprašoma atlikti neįmanomų dalykų. Ji pagalvoja prieš kalbėdama. To negalima pasakyti apie jos vyrą.
„J.Blažytė niekada nebuvo puolusi į isteriją.
Todėl V.Uspaskicho aiškinimai, kad ji žaloja savo psichiką, kelią tik juoką“, – sutuoktinius lygino „Vikondos“ darbuotojai.
Supo išskirtinės gražuolės
Jeigu kada nors V.Uspaskichas parašytų knygą apie jį dievinusias gražuoles, ji turbūt būtų ne plonesnė nei beveik 500 puslapių kūrinys „Mano ligos ir priešai – mano geriausi mokytojai“.
Karjera partijoje, darbo vieta ministerijoje, parama privatiems projektams. V.Uspaskichas buvo dosnus savo jaunoms bendražygėms.
Jos visos buvo tarsi nužengusios nuo mados pakylos: jaunos, dailios, aukštos, ilgaplaukės.
Vienai juodaplaukei kėdainiškei politikas praeityje lengva ranka atseikėjo keliasdešimt tūkstančių litų jos sumanytam stomatologijos projektui.
„Vilniuje aš neturėjau gyvenamojo ploto. V.Uspaskichas man pasiūlė apsigyventi viename bute. Man nereikėjo mokėti nuomos, tik mokesčius už komunalines paslaugas.
Iš pradžių šiame bute gyvenau su dar dviem partijos būstinės sekretorėmis“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo daili moteris, kuriai V.Uspaskichas buvo parūpinęs būstą.
O štai buvusi šokėja Anželika Filipovič buvo gavusi ir darbą Ūkio ministerijoje. Kai „Lietuvos ryto“ fotografai įamžino juos tame pačiame name prie Seimo rūmų, politikas vėliau aiškino, kad mergina pas jį plauna langus.
NEBL (Šiaurės Europos krepšinio lygos) šokėją Anželiką politikas galėjo nusižiūrėti krepšinio aikštelėje Švedijoje. Apie politiko Anželikai rodomą dėmesį žinojo ir kitos šokėjos.
Prieš dešimt metų Švedijoje vykęs krepšinio turnyras galėjo stipriai apkartinti politiko šeimos santykius. Mat ten jis nuvyko vienas ir nesitikėjo, kad žmona taip pat greitai atskris.
„Buvo piktavalių, kurie Jolantai pranešdavo, su kuo jis, kuriai ką nupirko“, – teigė garsiosios šeimos draugas.
A.Filipovič buvo tapusi ir populiaria televizijos laidos „Dviračio šou“ heroje. Ją vaidino aktorė Rimantė Valiukaitė. Tik laidos herojė kur kas mieliau bendravo su žurnalistais nei pati Anželika.
2006 metais paklaustas, ar ketina vesti A.Filipovič, Darbo partijos vedlys atkirto: „Klausiate ne tuo adresu. Gyvenu vienas ir neketinu nieko daryti.“
Pirmoji šeima sugriuvo
Jei J.Blažytei pavyktų išsiskirti su V.Uspaskichu, jam tai būtų jau antrosios oficialios skyrybos.
Pirmoji politiko žmona pedagogė Svetlana Uspaskich gyvena Baltarusijos mieste Žlobine. Motina užaugino du jų vaikus – 33 metų Juliją ir 29 metų Eduardą.
Kai „Lietuvos ryto“ žurnalistai 2004 metais nuvyko į Žlobiną, Svetlana nesutramdė ašarų kalbėdama apie savo didžiąją meilę, kuriai ji aukojo savo gyvenimą, taip pat – apie vyro galbūt per apgavystę gautą sutikimą skirtis.
„Aš savo gyvenimą derinau prie vyro poreikių ir svajojau apie laimingą šeimą. Užtat dabar ir dirbu puse etato mokytoja. O mano draugės – jau mokyklų ir darželių direktorės“, – guodėsi Svetlana.
Ji giliai atsidususi parodė vazą ir krištolinę taurę – vienintelius daiktus, likusius iš jų bendro gyvenimo su Viktoru.
Moteris po skyrybų kaip įmanydama kovojo su liūdesiu – augino gėles tėvų sode, sportavo, rytais apsiliedavo lediniu vandeniu, daug skaitė.
Vis dėlto net ledinis vanduo iš jos atminties neištrynė pažinties akimirkų.
„Mūsų pažintis prasidėjo, tuomet, kai Viktoras pataikė man kamuoliu į galvą. Iš visos komandos jis buvo gražiausias vyras. Stotas – kaip ąžuolo, žvilgsnis – gilus ir mąslus. Po varžybų palydėjo mane iki bendrabučio“, – yra pasakojusi S.Uspaskich.
Tada 22 metų Viktoras dirbo suvirintoju ir gyveno statybininkų vagonėlyje. Jo užmojai buvo dideli – norėjo tapti suvirintojų brigadininku, išvykti į užsienį. Draugai pravardžiavo jį Adidas, – vaikinas nuolat dėvėjo sportinį kostiumą, įsigytą Maskvoje.
Po keturių draugystės mėnesių pora susituokė. Vestuvių proga viršininkas skyrė jaunavedžiams dviejų kambarių vagonėlį.
Nors Viktoras dažnai būdavo tiesmukas, Svetlana jautė, kad vyras yra nesunkiai pažeidžiamas.
Baltarusei laimingiausias jų gyvenimo laikotarpis buvo, kai jie dar neturėjo jokių turtų, miegojo ant spyruoklinės lovos, o savaitgaliais vykdavo pašokti į Žlobino restoraną.
V.Uspaskichas sulaukė pasiūlymo dirbti Šiaurėje, Kirovo srities Uržumsko rajone. Po to metams buvo išsiųstas į Suomiją. Iš ten grįžęs jis atrodė kaip nesavas.
„Pamatė, kad žmonės Vakaruose gyvena kitaip. Matyt, aš ėmiau jam atrodyti per prasta“, – atsiduso Svetlana.
Iš Suomijos grįžusiam Viktorui buvo pasiūlytas darbas Lietuvoje. V.Uspaskichas pradėjo dirbti Panevėžio dujotiekio statyboje.
Šeima vėl apsigyveno vagonėlyje, kol gavo butą Kėdainiuose.
Svetlana įsidarbino vaikų darželyje, pramoko lietuviškai. Čia gimė antras vaikas. Tačiau Viktoras ėmė retai būti namie.
„Aš nuolat nugirsdavau visokių gandų apie jo nuotykius. Stengiausi jų neklausyti, kad nesikrimsčiau. Vakarais vaikščiodavau su vaiku ant rankų nuo lango prie lango. Stengiausi jo neįtarinėti, nors viskas buvo akivaizdu.
Šitoks jo elgesys man kainavo daug sveikatos“, – yra sakiusi S.Uspaskich.
Sutikimą skirtis Viktoras iš savo pirmosios žmonos išgavo pasakęs, kad to reikia dėl jo verslo. Tačiau širdyje moteris nujautė, kad skyrybos yra tikros, nes jis daug laiko leido ne namie, o Kaune, kur gyveno nauja mylimoji Jolanta.
Netrukus V.Uspaskichas įkalbėjo Svetlaną grįžti į Žlobiną. Gyvendama ten po metų moteris sužinojo, kad jos buvęs vyras vedė J.Blažytę.
Rado savą laimės formulę
Savo vaikų iš pirmosios santuokos V.Uspaskichas nepamiršo, rūpinosi jų mokslais užsienyje. Prieš kelerius metus tėvas jiems užrašė dalį savo turto.
O dalį koncerno „Vikonda“ akcijų jis perleido keturiolikmetei dukteriai Laurai. Su J.Blažyte politikas turi dar vieną 22 metų dukrą Justę.
Praėjusiais metais skelbta, kad V.Uspaskichas su žmona Jolanta turi 35,7 mln. eurų santaupų ir įvairaus turto.
Didžiąją dalį turto – apie 33, 37 mln. eurų vertės akcijų V.Uspaskichas yra perrašęs Kėdainiuose gyvenančiai žmonai J.Blažytei.
„Supratau – o juk laimė visai kitur. Ją suteikia ne duona kasdieninė. Pasirodo, aš buvau pakankamai laimingas toli.
Vis dėlto kažko siekiau, lėkiau, skubėjau, rizikavau, kažko ieškojau, dirbau dieną naktį, gudravau, galbūt kažkur kai ką iš ko nors atiminėjau?
Bet mano taupyklėje laimės nepadaugėjo. Kodėl?“ – savo knygos pradžioje klausia V.Uspaskichas, manantis, kad materialiniai dalykai laimės nesuteikia.
Panašiai apie turtus žurnalui „Stiliui“ yra kalbėjusi ir J.Blažytė: „Galiu nusipirkti viską, ko noriu. Bet savo norus labai gerai apgalvoju. Sakoma, kad pinigai suteikia laisvę.
Tačiau kai kada žmogus tampa tiek priklausomas nuo vartojimo, kad atsiduria pinigų nelaisvėje lyg kalėjime.“
Visoje knygoje politikas atkakliai perša savąjį laimės raktą – dėsto apie moteriškąją ir vyriškąją energiją, Dievą, čakras.
„Vienas labai svarbus momentas patvirtina, kad vyras ir moteris yra visiškai skirtingos būtybės – mėnulio ir saulės energijos tarpusavyje nesusikerta, nelenda viena į kitos sritį (...). Vyras ir moteris tokios skirtingos būtybės pagal savo funkcijas ir užduotis šiame pasaulyje, kaip karvė ir šuo“, – netikėtą palyginimą pateikia autorius.
Skaitant knygą susidaro įspūdis, kad įveikęs daug viršūnių ir ne kartą nuo jų puolęs politikas pajuto nušvitimą.
Kaip pranašas jis kalba ir apie tokius vyrus, koks yra pats: „Moterys, paklausykite!
Jūs būsite laimingos tik tada, kai maitinsitės vyriškąja energija, būdinga tiktai tikriems vyrams – lyderiams.“
Ar išgirs jo šauksmą žmona? J.Blažytė dabar labai užsiėmusi – ne tik vadovauja didžiulei įmonei, bet ir rašo savo knygą.
Skyrybų dramą išgyvenančiam V.Uspaskichui padeda joga, kurios jis išmoko poilsiaudamas Palangoje.
