Sostinė prieš dešimt ir mažiau metų puikavosi dangoraižių statyba ir stulbinančiais projektais, tuomet buvusiai laikinajai sostinei teko tik po raudoti įstrigus duobėtos gatvės didžiausioje duobėje, iškelti plakatus su šūkiu „Ir Kaune galima gyventi“ bei sapnuoti tarpukario laikus, kai Kaunas buvo vadinamas Mažuoju Paryžiumi.
Tiesą sakant, istorikai nenustatė, kad Lietuvos laikinoji sostinė anuomet iš tiesų taip buvo vadinama, bent jau neaišku, kas konkrečiai taip ją apibūdino. Matyt, tai viena legendų, kurios ir daro mūsų miestą žavų.
Tačiau atrodo, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su savo komanda bando pakeisti kaunietiškų legendų sklaidos kryptį iš seniokiškų praeities prisiminimų į jaunatviškai modernias svajones.
Ir dar tokia sėkmė – metų pradžioje vienas žurnalas V.Matijošaičiui skyrė geriausio mero titulą.
Pirmas žingsnis – kaip reikiant, ilgiau nei pusmečiui, sutvarkyti labiausiai duobėtas pagrindines gatves – jau žengtas. Ši ilgus metus patyčių aitrinta komunalinė piktžaizdė jau užgydyta ir baigiama užmiršti. Ir turime būti teisingi – ją gydyti pradėjo dar Andrius Kupčinskas, tik kauniečiai per prieš metus vykusius tiesioginius mero rinkimus juo kaip miesto ligų daktaru nepatikėjo, kad sėkmingai užbaigs gydymo kursą.
Kauno meras iš peties pluša rengdamas viešųjų akcijas, girdamasis nuveiktais, daromais ir dar labiau planuojamais atlikti darbais.
Laisvės alėjos atkarpa nuo Soboro iki A.Mickevičiaus gatvės atnaujinama, parengti investiciniai S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos planai ir braižomas techninis projektas, senutė sporto Halė bus pertvarkoma į daugiafinkcinį sporto ir laisvalaikio centrą.
Tiesiog pakylėjimas ir sužydėjimas, taip ir matyti, kaip emigrantai kauniečiai iš Europos Sąjungą palikusios Jungtinės Karalystės skuba į suklestėjusį savo gimtąjį miestą, drauge su pabėgėliais sirais atidaryti naujų kebabinių ir autoservisų.
Tiesa, investiciniai ir techniniai projektai, išvertus į paprastą žmonių kalbą reiškia, kad sugalvota, iš ko ir kiek pinigų paimti, paprašyti. Net tai nereiškia, kad tie pinigai jau yra, kad gautas statybos leidimas ir projektas įgauna apčiuopiamas formas. Kuo jau kuo, o urbanistinių stebuklų pažadais , labai konkrečiais (tikrai tikrai bus!) kauniečiai buvo maitinami du dešimtmečius.
O iki šiol teberiogso viešbučiai vaiduokliai „Respublika“ ir „Britanika“, aukščiau pusės pamatų nepakilo naujasis „Merkurijus“ Laisvės alėjoje.
Metų metus maustomi kauniečiai užsiaugino storą skeptiškumo odą, bet dabartiniu meru, atrodo, tiki. Galbūt, kaip sektiną pavyzdį matydami jo sėkmę, kuriant verslo imperiją. Tokie gretinimai gali būti rizikingi – prisiminkime, kaip didelė tautos dalis patikėjo, kad jei Viktoras Uspaskichas sugebėjo sukurti klestinčią „Vikondą“, tai ir turtingą Lietuvą gebės sukurti...
Bet kuriuo atveju kauniečiai turėtų džiaugtis miesto valdžios polėkiu siekti aukštumų, tik atminkime, kad ant tokio polėkio sparnų anksčiau pakilęs Vilnius dabar skaičiuoja šimtamilijonines skolas ir taupiai dėlioja šių metų iždą, drebėdamas, kad tik užtektų lėšų duobėms ir įvažiuojamiems kiemams tvarkyti.
O Kaunas šią savaitę patvirtino ambicingą, rekordinį 274 mln. eurų biudžetą. Bet ar jis nebus deficitinis, ar neįsmuksime į skolų duobę, „kosminius“ projektus kurpdami?
Miesto valdžia tikina, kad ne – biudžetas esą subalansuotas, 60 proc. pajamų (145,473 mln. eurų) planuojama gauti iš mokesčių, 31 proc. (75,564 mln. eurų) – iš dotacijų.
Planuojamas šių metų Kauno miesto biudžeto deficitas siekia 64,931 mln. eurų, didžiąją dalį jo ketinama finansuoti skolintomis lėšomis – 52,462 mln. eurų, iš kurių 6,035 mln. eurų sudarytų nepanaudotos skolintos lėšos pagal jau pasirašytas su bankais paskolų sutartis.
Taigi iš pažiūros – padorus biudžetas, atrodo sudėliotas tvarkingai, it atsargaus „Vičiūnų“ fabriko buhalterio.
Išlaidos švietimui turėtų sudaryti 139,973 mln. eurų (45,6 proc. visų planuojamų biudžeto asignavimų), arba 6,9 proc. daugiau nei 2015 metais.
Gal avansu pamaloninti Kauno pedagogai patikėjo geresne savo ateitimi šiais metais, todėl gausiai neprisijungė prie visuotinio mokytojų streiko?
Dar viena Kaunui žadama vielnietiška naujovė – oranžiniai dviračiai. Tiesa, kokios spalvos jie bus, dar neaišku, bet nuo gegužės pirmosios mieste numtomas dalinimosi automobiliais ir dviračiais startas.
Kaune atsirastų 150–200 dviračių, kuriais būtų galima važinėtis ne trumpiau nei šešis mėnesius per metus.
Tai labai sveikintinas sumanymas, turint galvoje klimato atšilimą pasaulyje apskritai ir senų automobilių teršiamą orą Kaune konkrečiai bei avarijas, ypač dažnas Tunelio gatvėje ir Savanorių prospekte. Mažiau mašinų – mažiau avarijų, daugiau pedalus minančių sveikuolių – ilgesnė gyvenimo trukmė ir kiti gyvensenos privalumai.
Tik štai abejotina, ar dviračių dalijimosi programa pasinaudos, nors tik viešųjų ryšių tikslais, meras V.Matijošaitis asmeniškai?
Galima patikėti, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadione netolimoje ateityje vyks Europos ir pasaulio futbolo čempionatai, bet įsivaizduoti dabartinį merą, paliekantį garaže savo raudoną „Ferrari“ ir sėdantį ant oranžinio dviračio balno... ir minantį pedalus į savivaldybę, tarsi Andrius Kupčinskas?
Reikia labai lakios vaizduotės. Pagaliau tai būtų ir politiniu atžvilgiu nekorektiška – sekti, tai yra minti pirmtako pedalais.
Kaunas įsibėgėjo kurti jau visiškai kitokį ateities modelį. Bet tai – tik pradžia, ir nei skeptiškai numoti ranka ir gąsdinti save šokiu aukščiau bambos, nei ploti katučių V.Matijošaičiui už įspūdingas naujovių vizijas dar ne laikas.
Nuotykis tik prasideda – bet kuriuo atveju, bus įdomu.
